-
1 снимать
išsinuomoti (ja, jo)nuvalyti (o, ė)nuvilkinėti (ja, jo) (одежду)nusiimti (a, nusiėmė)grieti (ja, jo) (сливки)nukloti (ja, jo) (одеяло)graibyti (o, ė) (с поверхн.)griebti (ia, ė) (сливки)valyti (o, ė) -
2 схватывать
-
3 хватать
-
4 хватить
См. также в других словарях:
griebti — griẽbti vksm. Ji̇̀s griẽbė mán už rañkos, už rankóvės … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
griebti — griẽbti, ia, ė tr., intr. 1. čiupti, stverti, gauti: Šeimininkė užpykusi griebė šluotą P.Cvir. Nebėr jau pono ir piktų šunų, kurie ne vieną griebė už kulnų T.Tilv. Tuojau griebė kibirą ir nubėgo melžti V.Mont. Daug yra valkatų, kurie be darbo… … Dictionary of the Lithuanian Language
griebtinis — griebtìnis, ė adj. (2) griebtas, pagriebtas: Griebtìnis turtas BŽ171 … Dictionary of the Lithuanian Language
stverti — stverti, stvẽria, stvėrė Š, Rtr, FrnW, LD190(Plm, Glv, Ukm, Dbk, Lkm, Ad) 1. tr., intr. KŽ čiupti, griebti, tverti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Stvėrė ir suplėšė Rod. Stvėrė, ją prarijo Mlk. Kap stvėrė an ragų ir neša [jautis] Žrm.… … Dictionary of the Lithuanian Language
grabukas — grabùkas sm. (2) 1. APhIII137(Ar) skryliams iš puodo griebti įrankis, griebtukas. 2. Rmš kartis su kabliu gale griebti kam nors iš vandens … Dictionary of the Lithuanian Language
graibyti — graibyti, graĩbo, graĩbė iter. griebti. 1. čiupinėti, grabinėti: Vienas kitam skrybėles kelia, švarkus rodo, rankas graibo (sveikinasi) P.Cvir. Naktį pabudo, graibo – kas čia yr, kad jis ant šiaudų guli BsPIII180. Man pasmatė – durų graibo O.… … Dictionary of the Lithuanian Language
greibti — greĩbti, ia, ė (dial.) 1. žr. griebti 1: Vaikai vis greĩba už didžiojo (nori didesnį gauti), už skaniojo Als. ^ Ar tave velnias greibs, ar mane? Sim. | refl.: ^ Skęsdamas ir už šiaudo greibiasi Sim. 2. tr. traukti iš vandens, skysčio; semti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
griebimas — griebìmas sm. (2) 1. → griebti 1: Ūmas griebimas, plėšimas gadina tešmenį ir mažina pieną rš. Jei muselė nugrimzdusi, tai jos griebimas gali būti visai nepastebėtas (meškeriojant) rš. 2. → griebti 5: Aš už griebìmą rugių uždirbau penkis… … Dictionary of the Lithuanian Language
griebtukas — griebtùkas sm. (2) 1. BŽ615 griebiamasis įtaisas, virtuvės įrankis putoms ir kt. griebti. 2. pjautuvo formos geležies lankelis, vartojamas javams griebti (nuo pradalgio imti): Kai kurios griebikės vis dar su griebtukù griebia rugius Brt … Dictionary of the Lithuanian Language
gulti — gul̃ti, gùla (gū̃la), gùlė (gùlo) 1. intr. visu kūnu kur nors dėtis: Tai gula, tai sėda rš. Gulėjo ant patalo savo gulamoj kamaroj Ch2Sam4,7. Katė, tykindama griebti, gùla prie žemės Gs. ║ eiti ilsėtis, miegoti: Aš gulù devinto[je] adyno[je] … Dictionary of the Lithuanian Language
imti — im̃ti, ìma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M I. tr., intr. 1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emì, im̃k greičiau! Slm. Kam emì tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna… … Dictionary of the Lithuanian Language
