-
1 merkti
verti a. n.daryti, kelti (šnek.), lapoti, merkti, viepti (įst.), vožti, vėpti, čiaupti, šiepti, žioti (tarm.) -
2 merkti
|ti (ia, ė)закрывать; жмурить; мочить (белье) -
3 жмурить
merkti (ia, ė) -
4 мочить
-
5 MERKJA
* * *(-ta, -tr), v.1) to mark (m. eyra á fé);2) to mark, draw (hann var merktr eptir Þór, ok hefir hann hamar í hendi); ok m. á nagli nauð, and mark (the character) nauð on one’s nail;3) to mark, note, observe (síðan merkti hann þúfu þá, er griðkonan þerði á fœtr sína);4) to notice, perceive (merktu þeir at sólargangi, at sumarit munaði aptr til vársins);5) to show, indicate (merkti Sunnifa þat í þessu);6) to denote, signify, mean (vil ek, at þú segir drauminn ok hvat hann merkir).* * *ð, [mark], to mark, as a landmark, boundary; merkja um, to mark round, enclose, Stj. 409.II. to draw, of an image; hann var merkðr eptir Þór ok hefir hann hamar í hendi, Ó. H. 108: of letters, ok merkja á nagli Nauð, and mark (the character) Naud on one’s nail, Sdm. 7; blóðgar rúnir merkðar á brjósti, Sól. 6l; ok merkja ena löngu með stryki frá enum skömmu, Skálda 163.2. to mark, sign, note; hverr maðr skal m. hlut sinn, Grág. i. 37; vér skulum m. lið várt allt, gera herkuml á hjálmum várum ok skjöldum, Ó. H. 204: of sheep, merkja lamb (of the ears), Grág. i. 415; nú merkir hann þat annars manns marki, id.; þat er lögmark er eyru eru merkt á öllu fé, nautum, sauðum svínum, ok geitum, nema á fuglum, þar skal fitjar merkja, 416; dilkr ómerkðr, 417.3. to mark, note, observe; síðan merkði ( marked) hann þúfu þá er griðkonan þerði fætr sína á, Fms. i. 254; þú merkðu þeir at sólargangi ( observed) at sumarit munaði aptr til vársins, Íb. 7: ok hér er þó maðr, ok merki ek at því ( I infer it from the fact that) er hann kvíddi dauða, Niðrst. 1; þat er merkjanda, Hom. 65, H. E. i. 513.III. metaph. to mark; sumir eru tungulausir ok merkja ( beckon) allt af bendingu, Rb. 398; nú skal í þessu m. at hverr maðr er skyldr at sæma ok tigna konungligt nafn, Sks. 488; má þat at því merkja nökkut, Bs. i. 62:—to shew, merkði Sunnifa þat í þessu at hón treysti meirr almætti Guðs en veraldligum farar-beina, Fms. i. 226; þeir merkt hafa … at hug hafa, Hkv. 2. 22.2. to mark, denote, signify; þat merkir lærdóm þinn, Bs. i. 8, Anal. 177; maðr merkir kvikendi skynsamligt ok dauðligt, Skálda 174. -
6 མིག་ལྡོག་པ་
[mig ldog pa]merkti akį, susimirksėti. -
7 merkja
[mεr̥kʲa]vt merkti [mεr̥(χ)tɪ]1) метить, снабжать меткой; клеймить2) означать, значить3) замечать, обращать внимание -
8 TAFL
n.1) a board-game, ‘tables’, chess, draughts; sitja at tafli, leika t., at tafli, to play at chess; nú eru brögð í tafli, there is a trick in the game, there is foul play;2) the board with the pieces (taflit svarfaðist);3) piece in the game, = tafla.* * *n., pl. töfl, [from the Lat. tabula, but borrowed at a very early time, for it is used even in the oldest poems]:—a game, like the Old Engl. tables or draughts, used also of the old hneftafl (q. v.), and later of chess and various other games; sitja at hnef-tafli, … Hvítserkr ok Sigurðr láta þegar falla niðr taflit, Fas. i. 285; leika skák-tafl, 523; þar vóru mjök töfl uppi höfð ok sagna-skemtan, ok mart þat er til híbýla-bótar mátti vera, Þorf. Karl. 407; þeir bitusk bæði um tafl ok kvátru, Sturl. i. 173; vera at tafli, Fs. 40; Valdimarr konungr lék at skáktafli … konungr sá eigi af taflinu, Fms. xi. 365; konungr bar aptr tafl hans, Ó. H. 167; konungr sat ok teflði hneftafl, ok nefndi maðrinn töfl (fem. sing.) konungs, … taflmaðrinn ætlaði at konungr mundi tala til taflsins, Fms. vi. 29; leika at tafli, Ó. H. 167: þá skildi á um tafl, of chess, Sturl. iii. 123; tafl em ek örr at efla, iþróttir kann ek níu, Orkn. (in a verse); ek em maðr hagari ok teflig hneftafl betr, Mork. 186; tefldi annarr Austmaðr við heima-mann Þorgils … kallaði Austmaðr á Sigurð at hann réði um taflit með honum, þvíat hann kunni þat sem aðrar iþróttir, ok er hann leit á, þótti honum mjök farit vera taflit, … en taflit svarfaðisk, 204, 205; um daginn eptir tefldi Grímr við Austmann ok rann at borðinu sveinn ok rótaði taflinu, Dropl. 31; Eiðr sat at tafli ok synir hans tveir, Ísl. ii. 359, Vigl. 17; jafnan skemtu þau Helga sér at tafli ok Gunnlaugr, Ísl. ii. 205: the pieces were of gold and silver, cp. gullnar-töflur, Vsp.; þar sátu konur tvær ok léku at hnet-tafli, ok var taflit allt steypt af silfri enn gyllt allt it rauða … en hann hefði taflit ok þat er fylgði, Gullþ. 20; taflborð ok tafl af lýsi-gulli gört, Fas. iii. 627: of walrus, tennr eigi stærri en göra má mjök stór knífskepti af eðr tafl, Sks. 127, cp. Skíða R. 164, Worsaae, Nos. 560–563; hnefa-tafl, skák-tafl, goða-tafl: in the phrases, verða tafli seinni, to be too late; Snorri kvað enn farit hafa sem fyrr, at þeir höfðu orðit tafli seinni enn Arnkell, Eb. 166; nú eru brögð í tafli, a trick in the game, foul play, Fas. iii. 607; merkti Ögmundr biskup at þá vóru brögð í tafli ok líkaði stórílla, Bs. ii. 318, cp. Þryml. 13; jarl kvað Aron svá tafli teflt hafa við sik ( played him such a game), at okkur sambúð mun skömm vera, Bs. i. 632.2. also of dice-throwing, dicing; en þeim er leggr fé við tafl eðr aðra hluti, verðar fjörbaugs-garð, Grág. ii. 198; enn eru þeir hlutir er þú skalt flýja ok varask, þat er drykkja, tafl, portkonur, Sks. 26.B. COMPDS: taflborð, taflbrögð, taflbyrðingr, taflfé, taflkast, taflmaðr, taflpungr, taflspeki. -
9 narrow
['nærəu] 1. adjective1) (having or being only a small distance from side to side: a narrow road; The bridge is too narrow for large lorries to cross.) siauras2) (only just managed: a narrow escape.) vos ne vos pasiektas, nežymus3) ((of ideas, interests or experience) not extensive enough.) ribotas2. verb(to make or become narrow: The road suddenly narrowed.) (su)siaurėti, (su)siaurinti, pri(si)merkti- narrowly- narrows
- narrow-minded -
10 merkja
v (acc) (-ti, -t)1. vyznačit, označit2. znamenat, značitOrðið merkir eitthvað sérstakt.3. všimnout si -
11 amharc
-
12 braich
-
13 закрывать
užkelti (ia, užkėlė)užverti (ia, užvėrė)merkti (ia, ė)užsisklęsti (endžia, užsisklendė)vožti (ia, ė)užvožti (ia, ė)užversti (čia, užvertė) (книгу)užsukti (a, o)uždarinėti (ja, jo)suverti (ia, suvėrė) (дверь) -
14 daryti
verti a. n.daryti, kelti (šnek.), lapoti, merkti, viepti (įst.), vožti, vėpti, čiaupti, šiepti, žioti (tarm.) -
15 kelti
verti a. n.daryti, kelti (šnek.), lapoti, merkti, viepti (įst.), vožti, vėpti, čiaupti, šiepti, žioti (tarm.) -
16 lapoti
verti a. n.daryti, kelti (šnek.), lapoti, merkti, viepti (įst.), vožti, vėpti, čiaupti, šiepti, žioti (tarm.) -
17 verti
verti a. n.daryti, kelti (šnek.), lapoti, merkti, viepti (įst.), vožti, vėpti, čiaupti, šiepti, žioti (tarm.) -
18 viepti
verti a. n.daryti, kelti (šnek.), lapoti, merkti, viepti (įst.), vožti, vėpti, čiaupti, šiepti, žioti (tarm.) -
19 vožti
verti a. n.daryti, kelti (šnek.), lapoti, merkti, viepti (įst.), vožti, vėpti, čiaupti, šiepti, žioti (tarm.) -
20 vėpti
verti a. n.daryti, kelti (šnek.), lapoti, merkti, viepti (įst.), vožti, vėpti, čiaupti, šiepti, žioti (tarm.)
- 1
- 2
См. также в других словарях:
merkti — mérkti vksm. Miẽgas, núovargis mérkė jám aki̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
merkti — 1 merkti, ia, ė K 1. tr. pridengti akis vokais: Nors nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traiškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos J.Bil. Šaltis akis merkia Sml. Nuovargis merkė jam akis J.Paukš. | Merkia… … Dictionary of the Lithuanian Language
merkti — 2 mer̃kti, ia, ė 1. tr. R, K dėti, nardinti į vandenį ar kokį kitą skystį: Aš merkiù žlugtą, drapanas, drabužius į vandenį J. Merkiù linus į marką, t. y. dedu J. Kai pareis mer̃kę, pakrės obuolių Ds. Šiandien Guostuj kanaples merkiau Užg.… … Dictionary of the Lithuanian Language
merktinė — merktìnė sf. (2) bot. juodkotis piengrybis, juodasis grūzdas (Lactarius subdulcis): Merktìnės labai gardūs grybai Dsn. Davė su bulbom merktìnių Dkk. Merktìnių kašeliotę prisrinkau Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
merktinis — merkti̇̀nis, merkti̇̀nė bdv. Merkti̇̀niai linai̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
merktinė — merkti̇̀nis, merkti̇̀nė bdv. Merkti̇̀niai linai̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
merktinis — merktìnis, ė adj. (2), merktinỹs, ė̃ (3b) kuris merkiamas, mirkomas: Ištrauk merktinès kanapes iš upės, kad neažušaltų Ml. Merktiniai linai baltesni Ėr. Merktinỹs linas stipresnis už kanapį Varn … Dictionary of the Lithuanian Language
Accentuation Du Lituanien — L accent est une particularité très importante de la langue lituanienne qui accomplit la fonction distinctive. Le lituanien possède l accent de hauteur qui distingue la syllabe accentuée non seulement par son intensité, mais aussi par la… … Wikipédia en Français
Accentuation du lituanien — L accent est une particularité très importante de la langue lituanienne qui accomplit la fonction distinctive. Le lituanien possède l accent de hauteur qui distingue la syllabe accentuée non seulement par son intensité, mais aussi par la… … Wikipédia en Français
atmarkis — ãtmarkis sm. (1) žr. atmarka: Šita marka yra gera, gal merkti ir į ãtmarkį Rt. Aš savo pasėlės neduoči merkti į ãtmarkį Vvr … Dictionary of the Lithuanian Language
išmerkti — 2 išmer̃kti, ia (ìšmerkia Skr), ìšmerkė tr. 1. R ištraukti ką pamerktą: Užmiršau linus išmer̃kti KlvrŽ. Ledą pralaužę vos linus beišmerkėm Šts. Pusbernio darbai: rauna linus, padeda merkti, išmerkti rš. 2. lietui išmirkyti: Lietūs padažnėjo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
