Перевод: с греческого на английский

с английского на греческий

gulēti

См. также в других словарях:

  • gulėti — gulėti, gùli (gùlia), ėjo 1. intr. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje P.Cvir. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo rš. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! J.Jabl. Guli – gulėk, nebambėk! Pc. Jo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gulėti — vksm. Ji̇̀s gùli lóvoje ant nùgaros …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gulinti — gùlinti, ina, ino caus. gulėti, gulti. 1. tr. leisti gulėti, leisti miegoti: Aš svečius gùlinu, tepaguli per valandą J. Niekas manęs negùlino, jei ir sirgau kada Lkž. Išėjus į žmones, niekas negulins iki priešpiečių I.Simon. Juk anus dabar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gūžėti — gūžėti, ėja (gū̃ži), ėjo intr. 1. tupėti, šildytis po paukščio sparnais (apie paukščiukus): Gūžėja žąsyčiai po žąsimi J. 2. šiltai apsiklojus gulėti: Gūžėti yra gulėti šiltai susiklosčius J. Senis kaip višta noria gūžėti su vaikais, t. y. šiltai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pergulėti — pergulėti, pergulėti, perguli (pergùli), ėjo 1. intr. kurį laiką ištisai gulėti: Visą naktį akių nesudėjęs pergulėjau rš. 2. intr. kurį laiką ištisai gulėti sergant: Išsisuko koją taip, jog per pusę metų ant lovos pergulėjo Sz. 3. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prigulėti — prigulėti, prìguli (prigùli), ėjo 1. intr. ilgai gulėti: Prigulėsi, kai pasensi, einam! Pc. ║ užtektinai gulėti: Dar tu neprigulėjai, kelkis! Pc. 2. tr. ilgai gulint, ką pelnyti: Gulėdamas nieko neprigulėsi Ds. 3. intr. prisibūti nieko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įgulėti — įgulėti, į̃guli, ėjo 1. refl. įprasti gulėti, ilgai gulėti: Įsigulėjau, tai nebenoriu nė atsikelti Š. 2. tr. išgulėti, išnakvoti: Nebijokit, kiek įgulėsiu (kiek naktų nakvosiu), tiek ir užmokėsiu Ds. 3. tr. begulint ką įspausti: Įgulėjau duobę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgulėti — apgulėti, àpguli (apgùli), ėjo 1. tr. nakvojant padaryti nepatogumų, išlaidų: Nenoriu apgulėti tų žmonių Šts. 2. refl. apsinakvoti: Aš apsigulėjau, t. y. palikau ant nakvynės J. Namo eidamas, niekur neapsigulėk LB184. Apsigulėjom Vėliavoj B. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgulėti — atgulėti, àtguli (atgùli), ėjo 1. intr. atsirgti kurį laiką begulint: Atgulėjo dvidešims metų Ėr. Man atgulėt reikia, kad nusgąstu Knv. 2. refl. ilgai, kiek norint gulėti: Atsigulėjo jie ten, kol norėjo, iš ryto jau eis jiedu tolyn BsMtI123. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aukštynaikais — adv. aukštynaikai: Aukštynaikais gulėti nesveika, reik vis ant šono gulėti Užv. Aukštynaikais gulėjau, į dangų žiūrėjau Lkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daigulėti — dai•gulėti, ėja, ėjo intr. dygti: Grūdas pasėtas dai•gulėti pradeda, t. y. diegus leisti J …   Dictionary of the Lithuanian Language

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»