-
1 श्रु
ṡru1) cl. 5. P. Dhātup. XXII, 44 ;
ṡṛiṇóti (Ved. andﾠ ep. alsoﾠ Ā. ṡṛiṇute, andﾠ in RV. ;
3. sg. ṡṛiṇvé,
2. sg. - vishé,
3. pl. - viré <cf. below>;
Impv. ṡṛiṇu, -ṇudhǏ4 andﾠ -ṇuhǏ4 pl. ṡṛiṇutǍ4, - ṇota andﾠ - ṇotana RV. ;
pf. ṡuṡrā́va <once in R. with pass. sense>, ṡuṡruve <2. sg. ṡuṡrotha, 1. pl. ṡuṡruma, in Up. alsoﾠ - mas;
ṡuṡravat, ṡuṡrūyā́s RV., p. ṡuṡruvás q.v.>;
aor. Ved. áṡravam, áṡrot, 2. sg. ṡróshi;
Subj. ṡrávat, - vathaḥ;
<?> ṡruvam TĀr. ;
Impv. ṡrudhǏ4, ṡrótu RV. ;
aṡraushīt Br. etc.;
Subj. ṡroshan Impv. ṡroshantu RV. <cf. ṡróshamāṇa>;
Prec. ṡrūyā́sam AV. etc.;
fut. ṡrotā MBh. ;
ṡroshyati, - te Br. etc.;
inf. ṡrotum MBh. etc.;
ind. p. ṡrutvā́ RV. etc.;
- ṡrútya AV. etc.;
ṡrāvam GṛṠrS. etc.), to hear, listen orﾠ attend to anything (acc.), give ear to any one (acc. orﾠ gen.), hear orﾠ learn anything about (acc.) orﾠ from (abl. gen. instr. mukhāt orﾠ ṡakāṡāt), orﾠ that anything is (two acc.) RV. etc. etc.;
to hear (from a teacher), study, learn ṠrS. MBh. etc.;
to be attentive, be obedient, obey MBh. R. etc.:
Pass. ṡrūyáte (ep. alsoﾠ - ti;
andﾠ in RV. ṡṛiṇve etc. <cf. above> with pass. meaning;
aor. aṡrāvi, ṡrāvi), to be heard orﾠ perceived orﾠ learnt about (acc.) orﾠ from (gen. abl. orﾠ mukhāt;
in later language often 3. sg. ṡrūyate impers. « it is heard», « one hears orﾠ learns orﾠ reads in a book», = « it is said», « it is written in (with loc.)» ;
Impv. ṡrūyatām, « let it be heard» = « listen!») RV. etc. etc.;
to be celebrated orﾠ renowned, be known as, pass for, be called (nom.) RV. ;
to be heard orﾠ learnt (from a teacher) Pañcat. ;
to be taught orﾠ stated (in a book) Sarvad. ;
to be heard i.e. pronounced orﾠ employed (as a sound orﾠ word) TPrāt. Sch.:
Caus. ṡrāváyati (ep. alsoﾠ - te, in RV. alsoﾠ ṡraváyati;
aor. aṡuṡravi, - vuḥ RV. ;
aṡuṡruvat Br. ;
aṡiṡravat Gr.;
Pass. ṡrāvyate seeﾠ below), to cause to be heard orﾠ learnt, announce, proclaim, declare RV. etc. etc.;
to cause to hear, inform, instruct, communicate, relate, tell (with acc. of thing, andﾠ acc. gen., orﾠ dat. of pers., orﾠ with instr. in sense of « through») Mn. MBh. etc.:
Pass. of Caus. ṡrāvyate, to be informed of (acc.) MBh. etc.:
Desid. ṡúṡrūshate
( Pāṇ. 1-3, 57 ep. orﾠ m. c. alsoﾠ - ti;
Pass. ṡuṡrūshyate), to wish orﾠ like to hear (acc.), desire to attend orﾠ listen to (dat.) RV. etc. etc.;
to attend upon, serve, obey (acc., rarely gen.) Mn. MBh. etc.:
Caus. of Desid. ṡuṡrūshayati, to wait upon, be at the service of (acc.) Kull. on Mn. II, 243:
Desid. of Caus. ṡiṡrāvayishati orﾠ ṡuṡrāvayishati Gr.:
Intens. ṡoṡrūyate, ṡoṡravīti, ṡoṡroti
+ Gr. cf. Gk. κλύω,
κλῦθι = ṡrudhí,
κλυτός = ṡrutá etc.;
Lat. cluo, in-clutus;
Slav. sluti;
Germ. laut;
Eng. loud
2) (only in ṡrúvat;
generally an incorrect form of sru), to dissolve into parts, burst asunder RV. I, 127, 3.
См. также в других словарях:
sravi — sravùs, sravi̇̀ bdv. Neleñgva plaũkti sraviù Merkiù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sravinė — sravìnė sf. (2) NdŽ, LKAI168(Šlu) žr. 1 sravinis. ◊ sravìnė žolė̃ 1. R301, MŽ403, P, N, K, LBŽ, NdŽ žr. sravažolė: Sravìnės žõlės LKAI168(Erž). 2. MitII134 žr. sravžolė 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
sravinžolė — sravìnžolė sf. (1) LKAI1(Erž) žr. sravažolė … Dictionary of the Lithuanian Language
sravėti — sravėti, srãvi (srãva OGLII358, ėja; N), ėjo (srãvo) intr. Rtr, NdŽ; L 1. Lex18, Q97, R, MŽ, Sut, N, KBII169, KI320, K, KŽ sunkiantis tekėti, srūti, plūsti: Abu eina ten, kur sravi iš kalno šaltinis A1884,122. Brangvynas ne vanduo, iš žemės… … Dictionary of the Lithuanian Language
žolė — žolė̃ sf. (4) KBII91, KI169, K, I, LsB462, Rtr, Š, RŽ, DŽ, KŽ, FrnW; SD1182, SD372,452, CII921, B, H181, R, R182, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, L, N, Kos37, BzB342, M, ŠT112, LBŽ, LEXXXV417, žõlės pl. (4) KII270, K; I, LL256 1. augalas, kurio antžeminė… … Dictionary of the Lithuanian Language
slenksčiuotas — slenksčiúotas, slenksčiúota bdv. Kalnų̃ ùpė labai̇̃ sravi̇̀, slenksčiúota … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
slenksčiuota — slenksčiúotas, slenksčiúota bdv. Kalnų̃ ùpė labai̇̃ sravi̇̀, slenksčiúota … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sravus — sravùs, sravi̇̀ bdv. Neleñgva plaũkti sraviù Merkiù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išravėti — išravėti, ìšravi ( ėja), ėjo tr. 1. SD1202, Q57, R45, N, K, M išrauti piktžoles: Išravėjau aš savo barą J. Kiekvieną diegą apžiūrėk, išravėk kožną žolelę, išrauk Mrc. Geras valaknas, kap gražiai išravėti linai Mrc. Išravėjau linelį, išravėjau… … Dictionary of the Lithuanian Language
nusravėti — nusravėti, nùsravi, ėjo intr. 1. sunkiantis nutekėti: Tas [alus] nusravės [per šiaudus, įklotus į kubilo dugną] – tas švarus LKT170(Plšk). 2. K, LVII860 nusroventi, nutekėti, nubėgti. sravėti; apsravėti; įsravėti; išsravėti; nusravėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pasravėti — pasravėti, pàsravi, ėjo intr.; N imti sroventi, srūti: Aukštas dangus raudonuoja nuo šūvių smarkybės, ir nuo kraujo pasravėjo upelių daugybės (nj. d.) Lp. sravėti; apsravėti; įsravėti; išsravėti; nusravėti; pasravėti; persravėti; prasravėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
