-
1 sakyti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
2 sakyti
tarti kalbos padargais sudaryti garsus, žodžiusišsakyti Jis skuba kažką išsakyti ir bijo, kad nespės: bet kurią akimirką gali sušniokšti audra; tą balsą užgožia pleišėjantys žaibai. Pv)ištarti Kūdiki, brangusis, tu ateisi į pasaulį negalėdamas ištarti nė žodžio, bet aš pasistengsiu tave suprasti ir viską darysiu, kad tau nieko nestigtų. Dšž)pasisakyti O širdis pasisakyti trokšta [...]. Šp1923)sakyti Nevalia mums vienam prieš kitą nei žodžio sakyti nei ginklo kelti. A)žosti (tarm.) -
3 sakyti
-
4 sakyti
|yti (o, ė)говорить; произносить -
5 sakyti (pamokslą)
-
6 sakyti kalambūrus
-
7 sakyti tiesą
-
8 pasakas sakyti
meluoti a. n.akis dumti, akis muilinti, iš lubų laužti, lapais braukti, leisti miglą į akis, makaluoti (stp.), pasakas sakyti, prasimanyti, riesti, švelpti -
9 atmintinai sakyti
-
10 galima sakyti
so -
11 nežinantis ką sakyti
-
12 произносить
-
13 amalioti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
14 apsakinėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
15 apsakoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
16 armazuoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
17 armėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
18 ausčioti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
19 aušuoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
20 babaliuoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)
См. также в других словарях:
sakyti — sakýti vksm. Ji̇̀s visiems drą̃siai sãko tiẽsą į aki̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sakyti — 1 sakyti, sãko, sãkė 1. tr., intr. SD285, H, K, J, L žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: Taip sako, sakoma R367. Į akis sakau R173. Uks miks nebtura nieko besakyti J. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint Dkš. Ar aš tau… … Dictionary of the Lithuanian Language
sakyti — 2 sãkyti, ija, ijo žr. 1 sakinti 2: Viena šerno pusė yr sãkyta, kibi – nelenda kulka Ggr. | refl. tr.: Kubile graižtvas sãkijaus Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
sakymas — sãkymas sm. (1, 3b) 1. SD285, Q408, H, N, K, I, M, L, Š → 1 sakyti 1: Už ką gi daugiau žmonės pyksta, jeigu ne už tiesos sakymą į akis? P.Vaičiūn. Nesuklausysi tų sãkymų (paskalų), žmonys tik liežuvius laido Krš. Į kito sãkymą nėr ką žiūrėt… … Dictionary of the Lithuanian Language
sakinėti — 1 sakinėti, ėja, ėjo Š, NdŽ; I, LL84, Rtr, Arm iter. 1 sakyti: 1. Nekenčiu, kam sakinėt kitam Ob. Ana man tokias kalbas sakinė[jo] LKKXIII123(Grv). Tas vėl šį tą sakinėja sakinėja, nieko neišsako, ir gana BsPII92. Reikia ne varnas šaudyt, ė… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsakyti — 1 įsakyti NdŽ 1. tr., intr. SD187, SD164,317, H160, MŽ, N, Sut liepti: Įsakyk bernui, kad taip padarytum J. Vaikis padarė, kaip buvo įsakytas J.Jabl. Ir teip jo visos klauso, jog, ką įsakytos, tujau nudirba S.Dauk. Juk mes darom, kas mums įsakyta … Dictionary of the Lithuanian Language
išeiti — išeĩti 1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita… … Dictionary of the Lithuanian Language
kukuoti — kukuoti, uoja, ãvo intr., kūkuoti Ds, Slm 1. SD122, R, K, M šaukti „kukū“ (apie gegutę): Klausiaus, kaip sodne raiboji gegutė kukuoja J.Bil. Kukuo girio[je] gegutelė D161. Gegužė kukuoja jau J. Kukuoja dejuoja ir širdį griaudina Mair. Tik tu… … Dictionary of the Lithuanian Language
prisakyti — 1 prisakyti NdŽ; Ser 1. tr., intr. SD304, H160, Q71, R, Sut, P paliepti, įsakyti, paskirti ką daryti: Prisakiaũ, kad vaikai niekur neitų iš namų Ut. Prisãkė, kad sargai stovėtų KzR. Sūnus paklausė: taip padarė, kaip tėvas prisakė LTR(Ktk). Man… … Dictionary of the Lithuanian Language
sakydinti — ( yti), ina, ino 1. R, N, K, Rtr, NdŽ cur. 1 sakyti 1: Darbininkai, iš savo tarpo kelis išmintingus vyrus pas poną nusiųsdami, jam sakydino, kad tai permenk algos LC1878,17. Eš tau sakydinau, manęs bijokisi ir priimk pamokslą BBSof3,7. | refl. N … Dictionary of the Lithuanian Language
šauti — šauti, na ( ja K, Rtr, Žvr, Sutk; N), šovė (šãvo, šãvė J) Š, BŽ30; H, N, L 1. intr., tr. leisti kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo (šautuvo, pabūklo, lanko): Šauju laukan R204, MŽ271. Gulomis, stačiomis šauti NdŽ. Šaunamàsis ginklas… … Dictionary of the Lithuanian Language