-
1 esetь
esetь Grammatical information: f. i Proto-Slavic meaning: `rack for drying grain'Page in Trubačev: -Russian:osét' `granary, rack for drying grain' [f i]Belorussian:(v)ósec' (W.), aséc' (W.) `granary, drying shed' [f i];osëtka (dial.) `granary', asëtka (dial.) `spot in granary for drying sheafs' [f ā]Ukrainian:ósit' (dial.) `granary' [f i]Polish:jesieć (dial.) `grain sieve' [f i];osieć (E. dial.) `granary' [f i];jesiótka (dial.) `grain sieve' [f ā];osiótka (W dial.) `granary' [f ā]Proto-Balto-Slavic reconstruction: eś-et-i-Lithuanian:akė́čios `harrow' [Nompf ā] 1;ekė́čios (dial.) `harrow' [Nompf ā] 1 \{1\}Latvian:Old Prussian:aketes `harrow'Indo-European reconstruction: h₂oḱ-et-i-IE meaning: harrowPage in Pokorny: 18Comments: This is another case where we find Balto-Slavic evidence for *e- corresponding to *a- or *o- in other branches of Indo-European (Rozwadowski's change). Toporov regards the k of the Baltic forms as evidence for a western technological borrowing (I: 67). Since the Baltic and Germanic forms mean exactly the same, while the Slavic forms are semantically more remote, this is a serious option.Other cognates:Fi. äës `harrow'Notes:\{1\} The Standard Lithuanian form with a- may stem from the territory where the development e- > a- occurred. In any case, the attestations of the form with e- (see the LKŽ, s.v.) indicate that there are Lithuanian forms completely matching Latv. ecêšas.
См. также в других словарях:
οξίνα — ὀξινα, ἡ (Α) (κατά τον Ησύχ.) «ἐργαλεῑόν τι γεωργικὸν σιδηροῡς γόμφους ἔχον, ἑλκόμενον ὑπὸ βοῶν». [ΕΤΥΜΟΛ. Διαλεκτικός τ. που ανάγεται σε IE *ogetā «σβάρνα» και συνδέεται με λατ. occa, αρχ. γαλατ. ocet, βρετον. oged, αρχ. άνω γερμ. egida, λιθουαν … Dictionary of Greek
apdirgnoti — intr. apsnyguriuoti: Apdirgnojo šviežiu sniegumi ant aketės, vos užšalusios, gal ten įlįsti J. dirgnoti; apdirgnoti … Dictionary of the Lithuanian Language
atlajus — atlajùs sm. (3b), ãtlajus (1) 1. maža įlanka, užutėkis, užtakis, salpas: Jūros, ežero atlajùs, arba koja Ss. Anoj pusėj Nemuno, už karklyno, yra ilgas, gilus atlajùs Gl. Diržų atlajuj daug žuvų pagavome Lp. 2. gili vieta upėje, sietuva,… … Dictionary of the Lithuanian Language
dirgnoti — dirgnoti, oja, ojo intr. snyguriuoti: Sausas sniegas dirgnoja ant čerkšnų, ant aketės J … Dictionary of the Lithuanian Language
grąža — grąžà sf. (4) Š 1. grįžimas (apie saulę); grąžinimas: Po saulės grąžos pasitvirtino žiema Žem. Saulės grąžà (orig. grañža) jau parėjo, t. y. bus dienos strukesnės J. Žiūrėk, po saulės grąžõs (po saulėgrąžos) dienos tuoj ims eiti strukyn… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištraukti — Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24 1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištraukti raktą NdŽ. Ištrauk uožuolą su šaknimi… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaukė — 2 kaukė sf. (1) 1. Tvr piestelė lašiniams grūsti, taukė: Kaukėj grūda taukus Kp. Per vestuves ir kaukę „pavogė“ Ds. 2. toks medinis kaušas ar dubenėlis (vandeniui iš laivelio ar ledams iš aketės semti): Įnešk kaukẽlę grūdų Ds. Ant ledo mesdamas … Dictionary of the Lithuanian Language
langas — sm. (3) 1. SD222, R, LsB168 rėmai su stiklais, įtaisyti namo, susisiekimo priemonės ir kt. sienose šviesai įeiti; anga rėmams, patys rėmai ir stiklai rėmuose: Saulės atšvitulys į langą tviska J. Trobos langai užburbėję, užšalę, net baltuoja iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
nalivočius — ×nalìvočius (l. nalewacz) sm. (1) Mrj, Rt, nalyvočius (1) Als, nalivõčius (2) NdŽ medinis su ilgu kotu indas vandeniui iš sunkiai prieinamos vietos (aketės, šaltinio, duobės) semti: Kam čia tau vargti su viedrais, pasidarytum nalìvočių,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pastirti — pastìrti intr. Rtr, Š; H162, N, M, L, LL319, pastỹrti K, Rtr 1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis J. Nuo šalto vandenio pastìrsta koštuvis – reikis šiltu mazgot Ktk. Šašukai… … Dictionary of the Lithuanian Language
sniegus — sniegùs sm. (4) NdŽ, OGLIII49; KŽ žr. sniegas: 1. Apdirgnoja šviežiu sniegumi ant aketės JI30. Sniegaũs daug Pb. Sniegùs nesniegt nū Lz. Sniegutẽlio pasnigę LKT395(Lz). 2. Kitas ligi sniegaũs primes ganyt Lz … Dictionary of the Lithuanian Language