Перевод: со всех языков на все языки

со всех языков на все языки

sartis

  • 1 sartis

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > sartis

  • 2 sarcio

    sarcio, sarsī, sartum, īre (Wz. sark, flechten, zusammenschnüren, griech. ερκος, Gehege, Schutz), flicken, ausbessern, wiederherstellen, wieder zurechtmachen (vgl. Charis. 220, 27. Paul. ex Fest. 323, 4), I) eig.: funes veteres, Cato: tunicam, Iuven.: vestimenta, Gaius inst.: aedes suas, Plaut.: dolia quassa, Plin.: pedamenta, Colum.: fragmenta crystalli, Plin.: seminaria, Plin.: rimas pedum, heilen, Plin.: so auch rupta intestina, Plin.: vulnus sartum, Scrib. – II) übtr., ersetzen, wieder einbringen, wieder gutmachen, damnum, Liv.: detrimentum, Caes.: iniuriam, Cic.: ruinas generis lapsi (apum), Verg.: temporis longam usuram, quā caruimus, sarciam, Cic.: gratia male sarta, nicht recht wiederhergestellte Freundschaft, Hor. – / Perf. sarcii, wov. sarciit, Paul. dig. 39, 2, 22: sarcivi, Prob. cath. (IV) 35, 34 (ohne Beleg).

    Partiz. sartus, a, um, in der bes. Verbndg. sartus et tectus u. häufiger asyndet. sartus tectus, im guten Stande, a) eig. v. Gebäuden, gut ausgebessert, -gebaut od. gedeckt, im baulichen Stande, aedem Castoris sartam tectam tradere, Cic.: monumentum quamvis sartum tectum integrumque esset, Cic.: Chelidon in his sartis tectis (in solchen Bauangelegenheiten) dominata est, Cic.: u. so in sartis tectis quo modo se gesserit, Cic.: sarta tecta exigere, darauf sehen, daß alles wohlgebaut, -ausgebessert, im guten Stande sei, Cic.: omnia sarta tecta exigere, Cic.: sarta tecta exigere sacris publicis (Dat.), in baulichem Stande, in Dach u. Fach erhalten, Liv.: sarta tecta acriter et cum summa fide exigere, Liv.: sarta tecta aedium sacrarum locorumque communium tueri, Cic.: instaurare sarta tecta domus od. templi, das Haus od. den Tempel in baulichen Stand setzen, Vulg. – b) bildl., in gutem Stande, wohl verwahrt, sarta tecta tua praecepta habui, habe in Ehren gehalten, wie ein Evangelium gehalten, Plaut. trin. 317: M2. Curium sartum et tectum (bei heiler Haut), ut aiunt, ab omnique incommodo, detrimento, molestia sincerum integrumque conserves, Cic. ep. 13, 50, 2.

    lateinisch-deutsches > sarcio

  • 3 sarcio

    sarcio, sarsī, sartum, īre (Wz. sark, flechten, zusammenschnüren, griech. ερκος, Gehege, Schutz), flicken, ausbessern, wiederherstellen, wieder zurechtmachen (vgl. Charis. 220, 27. Paul. ex Fest. 323, 4), I) eig.: funes veteres, Cato: tunicam, Iuven.: vestimenta, Gaius inst.: aedes suas, Plaut.: dolia quassa, Plin.: pedamenta, Colum.: fragmenta crystalli, Plin.: seminaria, Plin.: rimas pedum, heilen, Plin.: so auch rupta intestina, Plin.: vulnus sartum, Scrib. – II) übtr., ersetzen, wieder einbringen, wieder gutmachen, damnum, Liv.: detrimentum, Caes.: iniuriam, Cic.: ruinas generis lapsi (apum), Verg.: temporis longam usuram, quā caruimus, sarciam, Cic.: gratia male sarta, nicht recht wiederhergestellte Freundschaft, Hor. – ⇒ Perf. sarcii, wov. sarciit, Paul. dig. 39, 2, 22: sarcivi, Prob. cath. (IV) 35, 34 (ohne Beleg).
    Partiz. sartus, a, um, in der bes. Verbndg. sartus et tectus u. häufiger asyndet. sartus tectus, im guten Stande, a) eig. v. Gebäuden, gut ausgebessert, -gebaut od. gedeckt, im baulichen Stande, aedem Castoris sartam tectam tradere, Cic.: monumentum quamvis sartum tectum integrumque esset, Cic.: Chelidon in his sartis tectis (in solchen Bauangelegenheiten) dominata est, Cic.: u. so in sartis tectis quo modo se gesserit, Cic.: sarta tecta exigere, darauf
    ————
    sehen, daß alles wohl gebaut, -ausgebessert, im guten Stande sei, Cic.: omnia sarta tecta exigere, Cic.: sarta tecta exigere sacris publicis (Dat.), in baulichem Stande, in Dach u. Fach erhalten, Liv.: sarta tecta acriter et cum summa fide exigere, Liv.: sarta tecta aedium sacrarum locorumque communium tueri, Cic.: instaurare sarta tecta domus od. templi, das Haus od. den Tempel in baulichen Stand setzen, Vulg. – b) bildl., in gutem Stande, wohl verwahrt, sarta tecta tua praecepta habui, habe in Ehren gehalten, wie ein Evangelium gehalten, Plaut. trin. 317: M2. Curium sartum et tectum (bei heiler Haut), ut aiunt, ab omnique incommodo, detrimento, molestia sincerum integrumque conserves, Cic. ep. 13, 50, 2.

    Ausführliches Lateinisch-deutsches Handwörterbuch > sarcio

  • 4 dominor

    dominor, ātus sum, ārī, (dominus), herrschen, den Herrn spielen, tyrannisieren, dominante homine furioso, Cic.: dominandi studium, Sall.: dominandi avidus, Tac. – m. nähern Angaben, d. Alexandriae, Cic.: in Italia, Vell.: in urbe, Verg.: Carthagine, Liv.: summā arce, Verg.: in suos, Cic.: in adversarios, Liv.: in cetera (animalia), Ov.: in nobis, in uns (v. Gott), Cic.: in capite fortunisque hominum honestissimorum, Cic.: in iudiciis, Cic.: in his sartis tectisque, in solchen Bauangelegenheiten eine Herrschaft ausüben, Cic. – mit Dat., toti mundo, Claud. u. Apul.: maximae parti continentis, Chalcid.: m. Genet., Apul. u. Eccl. (s. Oehler Tert. apol. 26. p. 126. Bünem. Lact. de ira dei 14, 3. Vechner Hellenolex. p. 328. not. b). – übtr., v. Lebl., d. lolium, Verg.: inornata et dominantia nomina, die schmucklosen u. eigentlichsten Benennungen (im Ggstz. zu den tropischen), Hor.: nusquam latius dominari mare, Tac.: dominatur libido, Cic.: fortuna dominatur, Cic.: haec una res in omni libero populo semper floruit semperque dominata est (hat die höchste Geltung gehabt), Cic.: quod unum in oratore dominatur, worin die Hauptstärke des R. besteht, Cic. – / Aktive Nbf. domino, Fut. dominabunt, Interpr. forens. Dosithei arti adhaer. p. 53 Boeck.: Infin. dominare, Tert. ad nat. 2, 17. Ven. Fort. 3, 14, 16: passive Formen, dominare (= dominaris), Poëta b. Cic. de off. 1, 139: dominantur ab eo, Interpr. Iren. 5, 9, 4: dominabitur, Lact. de mort. pers. 16, 7: dominari ab eo, Interpr. Iren. 3, 8, 1; vgl. Bünem. Lact. 7, 15, 5. – Parag. Infin. dominarier, Verg. Aen. 7, 70. – dominans, PAdi. u. Subst., s. oben bes.

    lateinisch-deutsches > dominor

  • 5 dominor

    dominor, ātus sum, ārī, (dominus), herrschen, den Herrn spielen, tyrannisieren, dominante homine furioso, Cic.: dominandi studium, Sall.: dominandi avidus, Tac. – m. nähern Angaben, d. Alexandriae, Cic.: in Italia, Vell.: in urbe, Verg.: Carthagine, Liv.: summā arce, Verg.: in suos, Cic.: in adversarios, Liv.: in cetera (animalia), Ov.: in nobis, in uns (v. Gott), Cic.: in capite fortunisque hominum honestissimorum, Cic.: in iudiciis, Cic.: in his sartis tectisque, in solchen Bauangelegenheiten eine Herrschaft ausüben, Cic. – mit Dat., toti mundo, Claud. u. Apul.: maximae parti continentis, Chalcid.: m. Genet., Apul. u. Eccl. (s. Oehler Tert. apol. 26. p. 126. Bünem. Lact. de ira dei 14, 3. Vechner Hellenolex. p. 328. not. b). – übtr., v. Lebl., d. lolium, Verg.: inornata et dominantia nomina, die schmucklosen u. eigentlichsten Benennungen (im Ggstz. zu den tropischen), Hor.: nusquam latius dominari mare, Tac.: dominatur libido, Cic.: fortuna dominatur, Cic.: haec una res in omni libero populo semper floruit semperque dominata est (hat die höchste Geltung gehabt), Cic.: quod unum in oratore dominatur, worin die Hauptstärke des R. besteht, Cic. – ⇒ Aktive Nbf. domino, Fut. dominabunt, Interpr. forens. Dosithei arti adhaer. p. 53 Boeck.: Infin. dominare, Tert. ad nat. 2, 17. Ven. Fort. 3, 14, 16: passive Formen, dominare (= domi-
    ————
    naris), Poëta b. Cic. de off. 1, 139: dominantur ab eo, Interpr. Iren. 5, 9, 4: dominabitur, Lact. de mort. pers. 16, 7: dominari ab eo, Interpr. Iren. 3, 8, 1; vgl. Bünem. Lact. 7, 15, 5. – Parag. Infin. dominarier, Verg. Aen. 7, 70. – dominans, PAdi. u. Subst., s. oben bes.

    Ausführliches Lateinisch-deutsches Handwörterbuch > dominor

  • 6 sartus

        sartus adj.    [P. of sarcio], mended, repaired, put in order (only in phrases with tectus): aedem sartam tectam tradere, in complete repair.—As subst n.: sarta tecta exegerunt, repairs, L.: in sartis tectis quem ad modum se gesserit, in repairing public buildings.—Fig.: ut Curium sartum et tectum, ut aiunt, conserves, i. e. safe and sound.

    Latin-English dictionary > sartus

  • 7 sarcio

    sarcĭo, sarsi, sartum, 4, v. a. [etym. dub.; cf. Gr. rhaptô], to patch, botch, mend, repair, restore, etc.: sarcire est integrum facere, Paul. ex Fest. s. v. sarte, p. 323 Müll. (class.; cf.: renovo, instauro, redintegro).
    I.
    Lit.:

    funes veteres, centones, cuculiones,

    Cato, R. R. 2, 3; cf.:

    in vestimento sartum quod comprehensum,

    Varr. L. L. 6, § 64 Müll.:

    corbulas,

    Cato, R. R. 23, 1; 31, 1:

    dolia,

    id. ib. 39, 1 sq.; Plin. 18, 26, 64, § 236:

    aedes,

    Plaut. Most. 1, 2, 68; 1, 2, 34:

    seminaria,

    Plin. 18, 26, 65, § 243:

    rupta intestina,

    id. 28, 14, 58, § 210:

    perniones rimasque pedum,

    id. 28, 16, 62, § 221.— Poet.:

    generis (apum) lapsi ruinas,

    Verg. G. 4, 249. — Transf.:

    sartum vulnus,

    healed, Scrib. Comp. 206.—
    II.
    Trop., to make good, make amends for; to correct, repair:

    detrimentum in bello acceptum,

    Caes. B. G. 6, 1; so, acceptum detrimentum, id. B. C. [p. 1631] 1, 45;

    3, 67: acceptum incommodum virtute,

    id. ib. 3, 73:

    damna,

    Cic. Fam. 1, 9, 5; Liv. 9, 23; Col. 9, 15, 3; cf.:

    sarcito in XII. Servius Sulpicius ait significare damnum solvito, praestato,

    Fest. p. 322 Müll.:

    injuriam,

    Cic. Phil. 9, 4, 8:

    tantum studium infamiae sarciendae,

    Caes. B. C. 3, 74:

    usuram longi temporis,

    to restore, Cic. Fam. 3, 1, 1:

    an male sarta Gratia nequicquam coit et rescinditur?

    Hor. Ep. 1, 3, 31.—Hence, sartus, a, um, P. a., mended, repaired, put in order, only in the phrase sartus tectus, adj.; or more freq. subst. in the neutr. plur. sarta tecta, buildings in good repair:

    sarte ponebant pro integre. Ob quam causam opera publica, quae locantur, ut integra praestentur, sarta tecta vocantur,

    Fest. p. 322 Müll.; cf. Charis. p. 195 fin., and Inscr. Orell. 2488:

    cum consules aedes sacras locavissent neque potuissent omnia sarta tecta exigere...factum est senatus consultum: quibus de sartis tectis cognitum non esset... Quaesivit quis aedem Castoris sartam tectam deberet tradere... Monumentum quamvis sartum tectum integrumque esset, etc.,

    Cic. Verr. 2, 1, 50, § 130 sq.; so,

    sarta tecta,

    id. ib. 2, 1, 40, § 103; 2, 1, 49, § 128 Zumpt N. cr.; 2, 1, 50, § 130; 2, 1, 51, § 136; Liv. 42, 3; Dig. 1, 16, 7; 7, 1, 7; 7, 8, 18; cf.:

    sarta tecta aedium sacrarum,

    Cic. Fam. 13, 11, 1; Vulg. 4 Reg. 12, 5; id. 2 Par. 24, 5.—
    2.
    Trop.:

    sarta tecta tua praecepta usque habui mea modestia,

    Plaut. Trin. 2, 2, 36:

    hoc mihi da, ut M'. Curium sartum et tectum, ut aiunt, ab omnique incommodo sincerum integrumque conserves,

    Cic. Fam. 13, 50, 2.—Hence, adv.: sartē pro integre... Porphyrio ex Verrio et Festo in Auguralibus, inquit, libris ita est:

    sane sarteque,

    Charis. p. 195 fin.; 196 init. P.; cf. supra the pass. from Fest.<

    Lewis & Short latin dictionary > sarcio

  • 8 arkliapalaikis

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > arkliapalaikis

  • 9 arkliokas

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > arkliokas

  • 10 arkliokštis

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > arkliokštis

  • 11 arkliūkštis

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > arkliūkštis

  • 12 arklynas

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > arklynas

  • 13 arklys

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > arklys

  • 14 arklėkas

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > arklėkas

  • 15 arklėnas

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > arklėnas

  • 16 ašvienis

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > ašvienis

  • 17 baltis

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > baltis

  • 18 brakalas

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > brakalas

  • 19 briedplaukis

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > briedplaukis

  • 20 bėgūnas

    arklys 1. Naminis darbo gyvūlys
    ašvienis (tarm.)
    kivyna
    kuzė (tarm.)
    laukis
    ygagas
    žirgas Ant metų šventės aukavę tam Perūnui baltą žirgą, kurį, reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas pakritęs. Bslkiž)
    2. Lengvos bėgsenos, lenktynių arklys
    bėgūnas, ristokas, ristūnas
    3. Gerai šeriamas, pavažiuoti skirtas arklys
    šarūnas, žviginis
    4. Menkas, nedidelis arklys
    arkliokas, arkliokštis, arkliūkštis, arklynas, arklėkas, arklėnas
    5. Prastas, liesas, senas arklys
    arkliapalaikis, brakalas, gaištaras, grobanas, kabalda, kipšulys, kivyna, klabukas, klampis, klukna, kuinas, kėvė, lupena, skarbis
    6. Rambus, sunkiai pavaromas
    rambys, stumas
    7. Arklių skirstymas pagal spalvą
    baltis, briedplaukis, bėris, juodbėris, juodis, kaštonis, margis, obuolmūšys, palvis, palšis, pelenius, sartis, šalnis, šerkšnis, širmis, šyvis

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > bėgūnas

Страницы

См. также в других словарях:

  • šartis — ךartis (vok. Scharte) sm. (1) KŽ švarplė: Gymio šartis (skelta lūpa) R191, MŽ254, N, [K] …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Sartiş River — Geobox River name = Sartiş River native name = other name = other name1 = image size = image caption = country type = Countries state type = region type = district type = Counties city type = Villages country = Romania country1 = state = state1 …   Wikipedia

  • Sartis — *Cistercian house in Bedfordshire which took its name from de assartis = the clearing. The Cistercian order made a practice of searching out wilderness places to establish their monasteries. Cf. Assart …   Dictionary of Medieval Terms and Phrases

  • sartis — sar̃tis, sar̃tė dkt. Važiúoja, pasikiñkęs sar̃tį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sartis — 1 sar̃tis sm. (2) NdŽ šviesus bėrumas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sartis — 2 sar̃tis, ė smob. (2) KBII67, K, Rtr, Š, NdŽ, Al, Pns, Ldvn, Ds, Jnšk; R150, MŽ199, N, J, L šviesiai bėras arklys, šviesiai bėra kumelė: Vežimą čia būtų ištempę nebent keturi pono Aušleko sarčiai – kaime tokių stiprių arklių niekas neturėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Sarti (Chalkidiki) — Σάρτη (Χαλκιδική) …   Deutsch Wikipedia

  • Tractatus de Purgatorio Sancti Patricii — Der Prior des Augustinerklosters zählt dem Ritter Owein die Peinigungen auf, die diesen im Fegefeuer des heiligen Patrick erwarten. Holzschnitt zur Übersetzung von Claude Noury: Le voyage du puys sainct Patrix auquel lieu on voit les peines de… …   Deutsch Wikipedia

  • Mocirla River (Teuz) — Mocirla River River Countries Romania Counties Arad County …   Wikipedia

  • Căreac River — River Countries Romania Counties Arad County …   Wikipedia

  • Teudiaş River — Geobox River name = Teudiaş River native name = other name = other name1 = image size = image caption = country type = Countries state type = region type = district type = Counties city type = Villages country = Romania country1 = state = state1 …   Wikipedia

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»