-
1 постилать
-
2 put right
1) (to repair; to remove faults etc in (something): There is something wrong with this kettle - can you put it right?) pataisyti2) (to put an end to or change (something that is wrong): You've made a mistake in that sum - you'd better put it right.) ištaisyti3) (to put (a watch, clock etc) to the correct time.) nustatyti4) (to correct (someone who has made a mistake): I thought the meeting was at 2.30, but he put me right.) pataisyti5) (to make healthy again: That medicine will soon put you right.) pastatyti ant kojų -
3 ཉམས་བརྟས་བྱེད་པ་
[nyams brtas byed pa]a) atgauti (jėgas), pataisyti (sveikatą), stiprinti; b) stiprinantis, teikiantis jėgų, gerinantis sveikatą. -
4 amend
[ə'mend](to correct or improve: We shall amend the error as soon as possible.) ištaisyti, pataisyti -
5 correct
[kə'rekt] 1. verb1) (to remove faults and errors from: These spectacles will correct his eye defect.) pataisyti, patikslinti, koreguoti, sureguliuoti2) ((of a teacher etc) to mark errors in: I have fourteen exercise books to correct.) (iš)taisyti2. adjective1) (free from faults or errors: This sum is correct.) teisingas, tikslus2) (right; not wrong: Did I get the correct idea from what you said?; You are quite correct.) teisingas, teisus, tinkamas•- corrective
- correctly
- correctness -
6 fix
[fiks] 1. verb1) (to make firm or steady: He fixed the post firmly in the ground; He fixed his eyes on the door.) įsmeigti2) (to attach; to join: He fixed the shelf to the wall.) pritvirtinti3) (to mend or repair: He has succeeded in fixing my watch.) pataisyti, suremontuoti4) (to direct (attention, a look etc) at: She fixed all her attention on me.) nukreipti5) ((often with up) to arrange; to settle: to fix a price; We fixed (up) a meeting.) (pa)skirti, nustatyti6) (to make (something) permanent by the use of certain chemicals: to fix a photgraphic print.) fiksuoti7) (to prepare; to get ready: I'll fix dinner tonight.) paruošti, padaryti2. noun(trouble; a difficulty: I'm in a terrible fix!) bėda- fixation- fixed
- fixedly
- fixture
- fix on
- fix someone up with something
- fix up with something
- fix someone up with
- fix up with -
7 patch up
1) (to mend, especially quickly and temporarily: He patched up the roof with bits of wood.) pataisyti, paremontuoti2) (to settle (a quarrel): They soon patched up their disagreement.) užbaigti -
8 touch up
(to improve eg paintwork, a photograph etc by small touches: The photograph had been touched up.) pataisyti, paretušuoti -
9 исправлять
-
10 поправлять
-
11 починять
См. также в других словарях:
pataisyti — pataisýti vksm. Darbiniñkai patai̇̃sė kẽlią, ti̇̀ltą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pataisyti — Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652 1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisyk J. Žiūrėk, kad pataĩsęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo … Dictionary of the Lithuanian Language
pataisymas — pataĩsymas sm. (1) KI208, DŽ1; SD167,315, L → pataisyti: 1. SD189, Amb, LL98, NdŽ, KŽ, Žl, Jnšk, End Šitais ratais penkiolika metų be pataĩsymo išvažinėjau Rmš. Dešimts metų eis tas matoras be pataĩsymo Pc. Devėm pietus, valgė už tą pataĩsymą … Dictionary of the Lithuanian Language
pataisinėti — NdŽ, KŽ 1. iter. dem. pataisyti 1: Surūdėjusi [lempa] pamesta, pataisinėjau, i gera Krš. Iš pavasario renka akėčias, pataisinėja vežimus LKKII222(Lz). | refl. tr.: Kai labai reikia, aš ir pats pasudžias pasitaisinėju Ds. ║ palopinėti: Nieko… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptaisyti — tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131 1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptaĩsė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiau, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptaĩsė [radijo aparatą],… … Dictionary of the Lithuanian Language
paruošti — paruõšti, ia (pàruošia), pàruošė 1. refl. kiek eiti ruošą, atlikti namų apyvokos darbus: Aš kai padirbu, pasiruošiù, tai kaip kriste valgymas krenta Pc. Morta padeda ir pasiruõšti Pc. 2. tr. pagaminti, pataisyti (valgyti): Jiem paruošta… … Dictionary of the Lithuanian Language
pataisydinti — NdŽ cur. pataisyti: 1. Laivą pataisydinti, kurs buvo radęs[is] kelionė[je] begendąs S.Dauk. Pataisydino mūrus ir pardirbino daug trobų M.Valanč. | refl. tr. NdŽ: Šinelį po kiek laiko pats pasitaisydinau J.Jabl. 2. refl. tr. Ser Jie pasų davimo… … Dictionary of the Lithuanian Language
patvarkyti — patvarkyti; Ser 1. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ padaryti kiek tvarkingesnį, aptvarkyti: Truputį patvarkysiu kambarius DŽ1. Jai tenuis patvarkaũ nuėjus Vlkv. | refl.: Pasitvarkykite, ateis svečių DŽ1. Du vaikai, imk i pasìtvarkyk tokia poni Rdn. Tau… … Dictionary of the Lithuanian Language
prataisyti — tr. 1. pagydyti: Man prataĩsė tą vieną akytę RdN. ║ refl. NdŽ, Žd, Plš kiek pasveikti, pagyti, sustiprėti: Biškį sirguliavo, daba prasitaĩsė Trk. Prastaĩsė kiek, ale gal nieko iš jo nebus Klt. Muno skrandis pamažu prasitaĩsė Vkš. 2. refl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pritaisyti — Š, Rtr; R418, MŽ566, H161, Sut, M, L, LL197 1. tr. daugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritaĩsęs visko! Šv. ║ refl. tr. daugelį susilopyti: Kad nepristaisysi, tai rūbo neturėsi Tvr. 2. tr. NdŽ daug įrišti (knygų). 3. tr … Dictionary of the Lithuanian Language
žinoti — žinoti, žìno, ojo K, Rtr, DŽ, KŽ; SD1177, SD188,190, R, MŽ, Sut, I 1. tr., intr. R404, MŽ544 turėti galvoje; turėti žinių, nusimanyti: Tai nežinau R338, MŽ453. Kas žino N. Jis tai man nežinant daro KBI26. Šitas dalykas ir tau būtų žinotinas… … Dictionary of the Lithuanian Language
