-
1 класть
-
2 укладывать
-
3 སྙོལ་བ་ / būt. ir būs བསྙལ་
[snyol ba / būt. ir būs. bsnyal]guldyti (į lovą), guldyti (miegoti), apnakvindinti; spu སྙོལ་བ་ / būt. ir būs བསྙལ་ glostyti plaukus arba kailį (pvz., raminant šunį arba katę). -
4 འཇོག་པ་
['jog pa]I būt. bzhag / būs. gzhag / liep. zhog - 1) dėti, statyti, guldyti; numaldyti; patalpinti, sudėlioti, išdėlioti; dpang po kha cig la འཇོག་པ་ ką nors pristatyti kaip liudytoją; sems la འཇོག་པ་ at(si)minti, turėti omenyje; 2) palikti, apleisti; rang gi yul འཇོག་པ་ palikti tėvynę. II būt. zhogs / būs. gzhog / liep. zhog - (per)kirsti; (per)pjauti, pjaustyti; drožti, obliuoti; tašyti; smailinti (plunksną). -
5 འཇུག་པ་
['jug pa]1. būt. bcug / liep. chug - 1) įeiti, įžengti, įstoti; pradėti; chu'i nang du འཇུག་པ་ įeiti į vandenį; rgya mtshor འཇུག་པ་ išplaukti į jūrą; lam du འཇུག་པ་ leistis į kelionę; 2) dėtį į..., įdėti, patalpinti, įstatyti; įmesti (pav. į požemį), uždaryti (į kalėjimą); įpilti, įšvirkšti, įpurkšti; 3) įsakyti; (pa)raginti, (pa)skatinti, (pa)kurstyti, priversti; patikėti; 4) pagalbinis veiksmažodis, reiškiantis "priversti", "raginti" (kurstyti ir pan.); byed du འཇུག་པ་ versti daryti; nyal du འཇུག་པ་ guldyti (raginti) miegoti; 2. 1) įėjimas, įžengimas; bud. avatāra - įsikūnijimas; pradėjimas, ėmimasis.
См. также в других словарях:
guldyti — guldýti vksm. Lai̇̃kas guldýti vaikùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
guldyti — guldyti, gul̃do (gul̃džia Slm; SD323, DP142), gul̃dė K; R caus. gulti. 1. versti, leisti gulti: Keleivius guldaũ J. Vėlus metas, reikia vaikai guldyti Š. O ką jūs guldyste margojo lovelė[je]? StnD3. Vakare vėl gaidžiai guldydavo rš. Gul̃domoji… … Dictionary of the Lithuanian Language
guldymas — gul̃dymas sm. (1) 1. rš → guldyti 1. 2. Rtn vieta, kur piemenys karves guldo, guldykla. 3. → guldyti 3: Dabar pats geriausias guldymo čėsas – nei šilta, nei šalta Ds. guldymas; atguldymas; įguldymas; išguldymas … Dictionary of the Lithuanian Language
kloti — kloti, ja, jo 1. tr. SD333, R tiesti, dėti, guldyti ką ant paviršiaus: Lentas klojo ant tako Kp. Skyniau skyniau skynimėlį, klojau klojau klojimėlį Krkn. O ką kalba apynėlis, iš žemės dygdamas, iš žemės dygdamas? – Jei jūs manęs neprismeigsit, aš … Dictionary of the Lithuanian Language
priguldyti — tr. 1. BB1Moz16,5, CI341 guldyti ką prie ko, šalia ko: Priguldyk kitą prie savęs J. Priguldė talkõ[je] svetimą vaikį (į tą pačią lovą paguldė), ir gavau suskį Šts. 2. guldant pridėti daug: Pilnas vyges vaikelių priguldžiau JV842. 3. pridėti ką… … Dictionary of the Lithuanian Language
versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apguldyti — tr. 1. paguldyti: Jei negulsit – vytiniu apguldysiu! Rod. | refl. tr.: Mama ir pati atsigulė, mus apsiguldžius ant pečiaus Ml. 2. nukloti, apdėti: Plecių kartimis apguldyti KI202. 3. apraminti, apmalšinti: Brūkštertų ir apguldytų visus… … Dictionary of the Lithuanian Language
atguldyti — tr. 1. paguldyti: Aš atguldžiaũ svečius į lovą J. Atguldyk vaikus, ir galėsi eiti, kur norėsi Krtn. Toje lovytėje jis atguldytas I.Simon. 2. Dr, Rt atsiteisti, skolą grąžinti: Jau atguldžiau visas skolas Slnt. Atguldyk man visus iškaščius Skd.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dėti — dėti, dẽda (dẽsti, dẽma, dėma, dėsti Zt), dėjo 1. tr. guldyti, statyti: Kam dedì puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dėk į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dėsi po šonelių … Dictionary of the Lithuanian Language
guldiklis — guldìklis sm. (2) 1. Rs dalgio lankelis pradalgiui guldyti. 2. Mlt romiklis, kastruotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
guldinti — gul̃dinti, ina, ino K, Al, Mrk; B žr. guldyti 1: Nežadinama atsikelsiu, neguldinama atsigulsiu Rs … Dictionary of the Lithuanian Language
