Перевод: со всех языков на английский

с английского на все языки

akrūtas

  • 1 màkъ

    màkъ Grammatical information: m. o Accent paradigm: a Proto-Slavic meaning: `poppy'
    Page in Trubačev: XVII 149-151
    Church Slavic:
    makъ `poppy' [m o]
    Russian:
    mak `poppy' [m o], máka [Gens]
    Czech:
    mák `poppy' [m o]
    Slovak:
    mak `poppy' [m o]
    Polish:
    mak `poppy' [m o]
    Serbo-Croatian:
    mȁk `poppy' [m o], mȁka [Gens], màka [Gens];
    Čak. mȁk (Vrgada) `poppy' [m o], makȁ [Gens]
    Slovene:
    màk `poppy' [m o], máka [Gens]
    Bulgarian:
    mak `poppy' [m o]
    Proto-Balto-Slavic reconstruction: ?
    Lithuanian:
    aguonà `poppy' [f ā] 2;
    mãguonė (dial.) `poppy' [f ē] 1 \{1\}
    Latvian:
    maguône `poppy' [f ē] \{2\} \{3\}
    Old Prussian:
    moke (EV) `poppy' [f]
    IE meaning: poppy
    Certainty: -
    Page in Pokorny: 698
    Comments: The Germanic forms show grammatischer Wechsel as well as an alternation *ā: a. The vocalism, which could reflect PIE *eh₁: h₁, does not match the ā of the Greek and the Slavic forms, which leads us to assume that the vowel alternation arose when at a comparatively late stage the root māk- was borrowed into Germanic (cf. Kluge 1989, 484). The Lithuanian and Latvian forms are usually considered borrowings from Germanic, whereas OPr. moke may have been borrowed from Polish. The Estonian and Livonian forms must be borrowings from Baltic, probably Latvian. It is generally agreed upon that ultimately we are dealing with a word of non-Indo-European (Mediterranean?) origin.
    Other cognates:
    Gk. μήκων `poppy' [f];
    Dor. μά̑κων `poppy' [f];
    OHG māho `poppy'
    ;
    OHG mago `poppy'
    ;
    OS magosāmo `poppyseed'
    ;
    OS mēcopin (Königsberg) `poppy'
    ;
    OSw. valmoghe `poppy'
    \{4\};
    Est. magun `poppy;
    Liv. maggon `poppy'
    Notes:
    \{1\} Besides, we find the variants maguona and magūna. The forms with m are restricted to the area around Klaipėda. \{2\} I have found the variants magùona2, magana, magane and magūne. \{3\} The initial m of the word for `poppy' was apparently lost in Lithuanian but not in Latvian. The Lithuanian dialect forms with m- may be due to the influence of the (Latvian) language of the fishermen of the Couronian Isthmus (cf. Būga RR III: 320). Sabaliauskas suggests dissimilatory loss of m, parallel to the loss of r in arotai: rarotai, akrūtas: rakrūtas, Latv. ruodere: uodere, ūk̨eris (1960, 71-72). \{4\} The first element means `sleep', cf. Nw. dial. vale `deep sleep', Sw. dial. valbjörn `Schlafdorn'.

    Slovenščina-angleščina big slovar > màkъ

См. также в других словарях:

  • akrūtas — 1 ×ãkrūtas sm. (1) DP140; J, SD1112, R žr. akrentas: Tris kartus su manim ãkrūtas sudužo Bt2PvK11,25. Ãkrūtu bėgti K …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akrūtas — 2 ×akrūtas (vok. Rekrut) sm. (1) K, ãkrūtas (1) ž. rekrūtas, naujokas: Gaudyti ... į akrūtus J418. Žiemai atėjus, ir įkišo mane į akrūtus M.Valanč. Tur malduotis prie akrūtų Klp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ekrūtas — ×ẽkrūtas sm. (1) [K], K.Būg; MŽ žr. 1 akrūtas: Tenai vaikščioja ekrūtai, tenai yra didės žuvys BPs104,26 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gamta — gamtà sf. (4, 2) 1. Š, FT visa, kas egzistuoja organiniame ir neorganiniame pasaulyje: Žmogus priverčia gamtą jam tarnauti sp. Amžinas judėjimas ir kitimas – tvirtas gamtos dėsnis rš. Gyvoji ir negyvoji gamta rš. Gamta sužydo, džiaugias pasaulis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • intaka — sf. upės žiotys: Akrūtas ... yra Temzės intakoj ant seklumos užbėgęs LC1883,7. Marios vadinamos auksinės nuo to aukso, kurį rasdavo upių intakose V.Piet …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžėgliuoti — 2 ×išžėgliuoti intr. KI615, K, BzB290, KŽ išplaukti: Vėjas yra geras ir šį vakarą … akrūtas išžėgliuos į jūrą LC1887,40. Po trijų mėnesių išžėgliavom ant ekrūto iš Aleksandrijos BBApD28,11. žėgliuoti; apžėgliuoti; atžėgliuoti; įžėgliuoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klydinėjimas — sm. (1) KII174 → klydinėti 1: Tas akrūtas ant marių paklydo, po ilgo aplink klydinėjimo atkako iki kokios nepažįstamos žemės LTR. Tai prasidėjo klydinėjimas, kai išėjau iš kelio Skr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kranta — sf. (1), krantà (2) Prk, Klp 1. žr. krantas: Kranta – upės, griovio krantas J. Upės kranta nugriuvo per potvynį Sr. Veiviržo (upelio) vietoms krantos yra dideliai stačios Vvr. Balta gulbelė jūrės krantelėj, ta yr balta nenuprausta KlpD23.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krovesys — krovesỹs sm. (3a) krovinys: Akrutas rods mažumą prakiuręs, ale ungarys, į skylutę įsilįsdamas, tą taip užkimšęs, kad ir krovesys (liodingis) menk tepadrėkęs LC1885,28 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutverti — 2 nutverti, nùtveria, nutvėrė Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q27, SD1129, SD78,388, H, H171, R, MŽ, Sut, N, M 1. tr., intr. nučiupti, pagriebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Šuva nutvėręs už kelnės dantimis duskina J. Iš nejučių nutverk J. Plaukų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pajudinti — pajùdinti tr. 1. pakrutinti, išvesti iš ramybės būvio: Tokias trobas pajudinsi, ir subirės (keliantis į kitą vietą) Ėr. Kad pajudinsiu (suduosiu, mušiu), kaulus į maišelį besusikratysi Šts. Pajudink smegenis (pagalvok)! rš. Ar pajudinot bylą? Db …   Dictionary of the Lithuanian Language

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»