-
1 нацеплять
ūžkabinti (a, o) -
2 повесить
-
3 སྒོ་འཇུག་པ་
[sgo 'jug pa]užkabinti duris; uždaryti duris. -
4 འཇུས་བཟུང་
['jus bzung]užkabinti, užkliudyti. -
5 accost
[ə'kost](to approach and speak to, especially in an unfriendly way: I was accosted in the street by four men with guns.) prikibti, užkabinti -
6 graze
[ɡreiz] I verb((of animals) to eat grass etc which is growing.) ganytisII 1. verb1) (to scrape the skin from (a part of the body): I've grazed my knee on that stone wall.) nu(si)brozdinti, nu(si)drėksti2) (to touch lightly in passing: The bullet grazed the car.) užkabinti, užkliudyti2. noun(the slight wound caused by grazing a part of the body: a graze on one's knee.) nusibrozdinimas -
7 задевать
-
8 задирать
-
9 зацеплять
См. также в других словарях:
užkabinti — užkabìnti tr. 1. uždžiauti, pakabinti, užkarti: Abiem rankom ant ausų užkabino akinius P.Cvir. Antanas tylėdamas užkabino ant gubos dalgį su grėbleliu J.Balt. Užkabina ant kaklo aukso lenciūgą S.Stan. Užkabink sruogas ant tvoros Skr. | refl. tr … Dictionary of the Lithuanian Language
užkabinti — užkabi̇̀nti vksm. Svẽčias nusi̇̀ėmė kepùrę ir užkabi̇̀no ant kãblio … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antkabinti — antkabìnti (dial.) 1. žr. užkabinti 1: Katilas antkabintas valgiui virti S.Dauk. | prk.: Kad aš tūkstantį antkabinsiu ant nosies, gaus vyrą, kad muno duktė ir kumpnosė Šts. | refl. tr.: Eina virves ančsikabinęs Užv. 2. refl. žr. užkabinti 8… … Dictionary of the Lithuanian Language
kabeklis — kabẽklis sm. (2) J.Jabl, J 1. kablys kam nors užkabinti ar prikabinti: Kabẽklį (kablį durims užkabinti) užkabinau ir nuėjau gulti Skr. Sukabino naščių kabeklius rš. Kabẽklis šienuo priveržti Tv. ║ kablys su ilgu kotu, kobinys: Su savo gelžies… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaboklis — kabõklis sm. (2) 1. BŽ220 kablys su kilpa (durims užkabinti): Užkabus ant 2 kabõklių užkabinti J. 2. brauktuvo kablys (peilis): Pusiaužniugą saują linų turi ana, o brauktuvai kerta kabõkliais J … Dictionary of the Lithuanian Language
kobinys — kobinỹs sm. (3b) 1. kartis su kabliu kibirui užkabinti, vandenį semiant: Kol prisikasė prie vandens, kol iškėlė taip giliai su kobiniu Žem. Anų šulinė be svirties: su kobiniu sema vandenį Žr. Gaspadorius, ant kõbinio užsikabinęs viedrą, vandenį … Dictionary of the Lithuanian Language
lūpa — sf. (1) 1. SD234, R, K vienas iš dviejų burnos kraštų: Viršutinė ir apatinė lūpa rš. Tos lūpos kaip dambros J. Lūpos nupuško popuškėmis J. Nuo vėjo lūpos suskilo Dkš. Ir lūpos nuskaro par taboko rūkymą Lk. Pabalusiom lūpom ir drebančia širdimi… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakabinti — pakabìnti tr. 1. SD399 padėti, kad kabėtų, pasverti, pakarti: Mėsą pakabino ant klėties Žem. Tenai aukštai buvo pakabintos raumenų dešrelės Tat. Pakabyk į lingę lopšį Skr. Pakabink pantį kur aukštai, kad vaikai nepasiektų Dkš. Nusisamdė sau… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkabinimas — užkabìnimas sm. (1) 1. → užkabinti 2: Čia bus sunkus užkabìnimas [durų kablio] Rm. 2. refl. → užkabinti 8 (refl.): Ieškau kaip skęstantis jūroje kokio nors užsikabinimo rš. 3. kablio užlenktas galas, užlenkimas: Nulaužė klėties užkabìnimą Ds.… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkarti — 1 užkarti, ùžkaria, užkorė 1. tr. užkabinti; uždžiauti: Kailinius ant karties užkorė Ėr. Idant užkartų girnų pusę ant kaklo jo DP516. | refl.: Buvo jau suvisu benukrimtąs, bet dar kažin kaip užsikorė už atbrailų Plt. 2. tr. kabinant uždengti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
užmesti — užmèsti, ùžmeta, ùžmetė 1. tr. Šv, Krok, Mrj metant užsviesti ant ko: Vaikas grėblį ant stogo užmetė Ėr. Ùžmečiau klėty ant užlų lazdą: kai reiks, pasiimsiu Jnšk. Didelė banga kaip kalnas pagavusi užmetė mane ant kranto J.Balč. ^ Ko prieš… … Dictionary of the Lithuanian Language
