-
1 faux
nf. chalg‘i, o‘roq.-fausseI adj.1. yolg‘on, aldov, qalbaki, soxta; faux col qadama yoqa2. nohaq, noto‘g‘ri; un faux témoin noto‘g‘ri guvoh; un faux dévot o‘zini xudojo‘y qilib ko‘rsatuvchi odam, riyokor; un faux bruit qalbaki xabar; c'est faux! yolg‘on! noto‘g‘ri!3. soxtalashtirilgan, qalbakilashtirilgan; une fausse clef ochqich (qulfni ochadigan moslama)4. noto‘g‘ri, ishonarsiz; un faux pas kechikish, xato; faire fausse route yo‘ldan adashmoq; faire faux bond à aldamoq, chalg‘itmoq5. techn. yordam, qo‘shimcha; des faux frais qo‘shimcha xarajat, chiqim; à faux frais loc.adv. asossiz, bekorga; porter à faux maqsadga erishmaslikII nm.1. soxta, yolg‘on; être dans le faux adashmoq2. yasama, qalbaki, soxtalashtirish; commettre un faux hujjatni qalbaki qilmoq; fig. s'inscrire en faux yolg‘onligini ma'lum qilmoq; rad etmoq. -
2 faux-feu
nm.mil. muvaffaqiyatsizlik; faire faux-feu muvaffaqiyatsizlikka uchramoq. -
3 faux monnayeur
nm. qalbaki tanga yasovchi. -
4 faux-fuyant
nm. hiyla-nayrang; vaj, gapni aylantirish; user de fauxfuyants hiyla-nayrang yo‘liga o‘ tmoq. -
5 porte-à-faux
nm.inv. qimirlab qolgan, liqillab qolgan; un mur en porte à faux liqillab qolgan devor; en porte à faux beqaror, alg‘ov-dalg‘ov holda. -
6 bond
nm.1. sakrash; to‘pning sakrashi; bond de côté yon tomonga sakrash; prendre la balle au bond uchib kelayotgan to‘pni ilib olmoq; développement par bond sakrash usuli bilan rivojlanish; faire faux bond aldamoq, yakun qilmoq; d'un bond, du premier bond darhol, to‘satdan2. mil. uloqtirish. -
7 bourdon
nm. sust, melanxolik, xayolparast, odamovi, indamas, o‘ychan odam.nm. tukli ari; faux bourdon erkak asalari. -
8 cela
pron.dém. neutre1. bu, ushbu, mana bu, mana shu (uzoqroq masofani bildiradi)2. bu narsa; tout cela est faux buning hammasi soxta, yasama. -
9 col
nm.1. yoqa; col de chemise ko‘ylak yoqasi; col dur kraxmallangan, qotirilgan yoqa; faux col soxta, ko‘chirib olinadigan yoqa2. fig. pivo ko‘pigi3. shisha bo‘g‘zi4. bo‘g‘iz, bo‘yin5. darra, tog‘ oralig‘i, o‘ tish joyi, yo‘lak, oraliq. -
10 dévot
-oteI adj. taqvodor, xudojo‘y, dindor, mo‘min; pose dévote namozxonlikII n.1. dindor, xudoga toat-ibodat qiluvchi, ziyoratchi; faux dévot o‘zini xudojo‘y qilib ko‘rsatuvchi odam, riyokor, munofiq, ikkiyuzlamachi2. muxlis, ixlosmand, ishqiboz, jazman, xushtor. -
11 écouler
I vt. sotmoq, sotib yubormoq, sotib ketmoq, sotib bitirmoq, sotib bo‘lmoq, pullamoq; écouler les marchandises molni sotib bo‘lmoq; écouler les faux billets soxta qog‘oz pullarni o‘ tkazmoq, muomalaga kiritib yubormoqII s'écouler vpr.1. to‘kilmoq, quyilmoq, to‘kilib ketmoq, oqib chiqmoq, oqmoq; l'eau s'écoulait lentement du réservoir hovuzdan suv asta-sekin oqib chiqardi2. fig. oqib chiqmoq, otilmoq, yopirilmoq; yopirilib kirmoq, chiqmoq; les portes s'ouvrent et la foule s'écoula eshiklar ochildi va odamlar tashqariga yopirilib chiqishdi3. fig. o‘ tmoq, o‘ tib ketmoq, tugamoq, tezda o‘ tib ketmoq (vaqt haqida)4. sotilib ketmoq, sotilib tugamoq, ketmoq; c'est une marchandise qui s'écoule facilement bu oson sotiladigan, xaridorgir mol. -
12 frère
I nm. aka; un frère utérin aka, uka (ona bir, ota boshqa); un frère de lait bir onadan sut emgan begona aka-uka; des frères jumeaux egizak aka-uka; un faux frère sotqin, xoin; traiter qqn. en frère do‘stona muomalada bo‘lmoqII adj. qardosh. -
13 inscription
nf.1. yozuv, qayd, xotira, qayd qilish, ro‘yxatga olish, kiritish; prendre ses inscriptions ma'ruzalarga yozilib qo‘yilmoq (chorak, semestr boshida); talaba bo‘lmoq; dr. une inscription de faux sudda raqib tomon taqdim etgan hujjatlarning qalbakiligi to‘g‘risida berilgan ariza2. o‘qish uchun pul to‘lash (talaba)3. yozuv, ustiga yozilgan xat. -
14 inscrire
I vt.1. yozmoq, yozib olmoq, qayd qilmoq, orasiga yozmoq, qo‘shib qo‘ymoq, kiritmoq, tirkamoq, ro‘yxatga kirgizmoq; inscrire à l'ordre du jour kun tartibiga qo‘ymoq; muhokamaga qo‘ymoq; inscrire un but gol, to‘p kiritmoq, urmoq2. ustiga yozmoq, yozib qo‘ymoq3. géom. ichiga chizmoqII s'inscrire vpr. yozilmoq, yozilib qo‘ymoq, ro‘yxatga o‘ tmoq; s'inscrire en faux dr. qalbaki, soxtaligini bildirmoq; fam. butkul inkor etmoq, qilmoq. -
15 jeton
nm.1. jeton; un jeton de téléphone telefon jetoni2. jeton de présence yig‘ilishda qatnashganligi uchun to‘lanadigan haq3. fam. faux comme un jeton soxta, ikkiyuzlamachi; vieux jeton aynigan chol4. fam. musht tushirish, musht solish, musht; turtki, zarba5. fam. avoir les jetons qo‘rqmoq, cho‘chimoq, yuraksizlik qilmoq. -
16 jour
nm.1. kun, nur, yog‘du, yorug‘lik; le petit jour tongning g‘ira-shira yog‘dusi; le grand, le plein jour kuppa-kunduz kuni, ochiq-oydin; il fait jour tong yorishmoqda; poét. l'astre du jour quyosh; beau (belle) comme le jour juda chiroyli; c'est clair comme le jour ochiq-oydin ko‘rinib turibdi2. donner le jour à un enfant farzand ko‘rmoq, tug‘moq, ko‘zi yorimoq, bo‘shanmoq; vujudga, dunyoga keltirmoq; voir le jour tug‘ilmoq, dunyoga kelmoq3. tabiiy yorug‘lik manbai; laisser entrer le jour dans une pièce xonaga yorug‘lik tushirmoq4. yorug‘lik, yog‘du, nur (quyoshdan boshqa manbalar to‘g‘risida); le jour d'une lampe chiroq yog‘dusi5. mettre au jour ko‘rinmoq, ko‘rsatmoq, namoyish qilmoq6. sous un jour biror holda, tarzda; présenter qqn. sous un jour favorable biror kimsani yaxshi tomondan ko‘rsatmoq, yomonini yashirib, yaxshisini oshirmoq; faux jour yaxshi yoritilmagan7. teshik, tuynik, yopiq tirqish, darcha; percer un jour dans une muraille devordan darcha ochmoq8. nafis, nozik to‘r, to‘rsimon, ko‘z-ko‘z kashta; faire des jours to‘rsimon (ko‘z-ko‘z) qilib kashta tikmoq; une broderie à jour to‘rsimon ko‘z-ko‘z kashta; des bas à jour to‘rsimon ko‘zli paypoq9. se faire jour paydo bo‘lmoq, ko‘rinmoq, oydinlashmoq, ifodalanmoq; la vérité commence à se faire jour haqiqat oydinlashmoqda10. kun, kunduz kun (sutkaning quyosh chiqishidan quyosh botguncha qismi); le début du jour ertalab; le milieu du jour tushki payt; la fin du jour kechqurun; les jours raccourcissent kunlar qisqarmoqda; de jour kunduz kuni, kunduzi; travailler de jour kunduzi ishlamoq; mil. service de jour kunduzgi naryad; le jour et la nuit kunduzi va kechqurun; nuit et jour kunu tun, kechasiyu-kunduzi, to‘xtalasdan, beto‘xtov, doimiy ravishda; c'est le jour et la nuit bularning orasida yer bilan osmoncha farq bor11. kunu tun, bir kecha kunduz, bir sutka; huit jours bir hafta; en deux jour ikki kun ichida; quinze jours ikki hafta12. kun, sana; le jour d'avant bir kun avval; le jour d'après ertasiga, bir kun keyin; il y a un jour kecha; dans un jour ertaga; loc. un jour o‘tmishda, kunlardan bir kun; bir kunmas bir kun, axir bir kun, qachon bo‘lmasin, payti kelib, kelajakda; chaque jour har kuni, kundalik; périodique paraissant chaque jour har kuni chiqadigan vaqtli matbuot; tous les jours doimiy, har kungi, odatdagi; jour après jour kun ortidan kun; de jour en jour kundan kunga; oz-ozdan; d'un jour à l'autre erta-indin deb, bugun-erta deb13. kun, kunduz (kunning uzunligi haqida); le jour paraît long kunlar uzoq tuyilmoqda; le jour passe vite kun tez o‘tmoqda; par jour kun davomida; har kuni; plusieurs fois par jour har kuni bir necha marta; il gagne dix euros par jour har kuni o‘n yevro ishlaydi14. chog‘, payt, vaqt, davr, kunlar; de nos jours bizning davrda; un jour viendra kunlar keladiki; pour les mauvais jours yomon, qora kunlar uchun; les beaux jours sont revenus yaxshi kunlar qaytib keldi; l'homme du jour shu kunning qahramoni; jon ofati, ofatijon (aristokratik jamiyatda: xotinlarning yuragidan uradigan, martabasi ulug‘, basavlat erkak)15. hayot, umr yoki uning ma'lum davri; finir ses jours o‘lmoq, hayotdan ko‘z yummoq; derniers, vieux jours qarilik chog‘i. -
17 mouvement
nm.1. harakat; le mouvement d'un corps tananing harakati; direction d'un mouvement harakatning yo‘nalishi; force, intensité d'un mouvement harakat kuchi, tezligi; mouvement rapide, lent tez, sekin harakat2. harakat, qimirlash; attitudes, positions, postures, et mouvements holatlar, joylashishlar, turishlar va harakatlar; mouvements vifs, lents, aisés, maladroits dadil, sekin, yengil, qo‘pol harakatlar; un mouvement du bras, du cou, de la jambe qo‘l, bo‘yin, oyoq harakati; loc. faire un faux mouvement og‘ritadigan harakat qilmoq; mouvements de gymnastiques, de nage gimnastik, suzish harakatlari; mouvement inconscient, automatique beixtiyor, g‘ayriixtiyoriy harakat; loc. en deux temps, trois mouvements hash-pash deguncha; le mouvement harakatchanlik; aimer le mouvement harakatchanlikni yaxshi ko‘rmoq3. harakat, joyini o‘zgartirish, ko‘chib yurish; le mouvement d'une foule olomonning ko‘chib yurishi; le mouvement des avions sur un aérodrome samolyotlarning ayerodromdagi harakati; mouvements de marchandises tovarlar harakati; il y a du mouvement dans cette ville bu shaharda jonlanish bor; mouvements de troupes harbiy qismlarning harakatlari4. en mouvement harakatga, harakatda; mettre un mécanisme en mouvement biror mexanizmni harakatga keltirmoq; toute la maison est en mouvement butun uy harakatda5. jon, jonlilik; il y a du mouvement dans ce film bu filmda jonlilik bor6. mus. marom, maqom7. notekislik, baland-pastlik; mouvement de terrain yerning baland-pastligi8. techn. harakat, yurish; mouvement d'horlogerie soat mexanizmlarining yurishi9. kechinmalar, tuyg‘ular, ehtiroslar; litt. les mouvements de l'âme, du coeur qalb, yurak kechinmalari, junbushi; mouvements intérieurs ichki kechinmalar; loc. un bon mouvement yaxshi ish, qiliq; mouvements divers katta ta'sir10. ijtimoiy tuzimdagi o‘zgarishlar, harakatlar; le parti du mouvement harakat partiyasi; fam. être dans le mouvement urf bo‘ lgan g‘oyalarga ergashmoq11. kollektiv harakatlar; mouvement révolutionnaire, syndical revolutsion, kasabachilar harakatlari; mouvement littéraire, artistique adabiy, ba'diy harakatlar12. o‘zgarish; mouvements de la population aholining o‘zgarishi; mouvements des prix narx-navoning o‘zgarishi. -
18 ourlet
nm. hoshiya, jiyak, uqa; faire un ourlet à un pantalon shimga hoshiya tikmoq; faux ourlet yasama hoshiya. -
19 pas
nm.inv.1. qadam, odim; loc. revenir sur ses pas orqasiga qaytmoq2. faux pas toyish, toyib ketish, qoqilish, qoqilib ketish; fig. xato, xato ish, xatolik3. iz; des pas dans la neige qordagi izlar4. qadam; c'est à deux pas d'ici bu yerdan ikki qadam5. qadam; qadam qo‘yish, qadamlash, yurish; allonger, ralentir le pas qadamini tezlatmoq, sekinlatmoq; loc. j'y vais de ce pas men ketdim (kutgani vaqtim yo‘q); au pas qadamlab, qadam tashlab; aller, avancer au pas qadam tashlab yurmoq, qadam tashlab bormoq; au pas de gymnastique, au pas de course yugurib, chopib; mil. marcher au pas baravar qadam tashlamoq; loc. mettre qqn. au pas birovni bo‘ysundirmoq, jilovlamoq6. pa (raqsda); esquisser un pas de tango tango pasini qilmoq; pas de deux pa-de-de7. yurish, qadam tashlash (hayvon)8. o‘ tish; loc. prendre le pas sur qqn. biron kishidan o‘tib ketmoq; céder le pas à qqn. biror kishini oldinga o‘tkazib yubormoq9. tor o‘tish joyi; géog. bo‘g‘oz; franchir le pas bo‘g‘ izdan o‘ tmoq; le pas de Calais Pa de Kale bo‘g‘ozi10. loc. se tirer, sortir d'un mauvais pas og‘ir, mushkul sharoitdan qutulmoq, chiqmoq11. le pas de la porte ostona; loc. pas de porte savdo fondiga kirish uchun arendatorga to‘lanadigan badal12. techn. qadam (biror mexanizm yoki detalning muayyan yo‘nalishda siljish masofasi); un pas de vis burama mixning bir aylanishdagi harakati.adv.1. fe'lning inkori: je ne parle pas men gapirmayapman; je ne vous ai pas vu men sizni ko‘rmadim; il espère ne pas le rencontrer u uni uchratmaslikka umid qiladi; il n'est pas encore arrivé u hali kelmadi; ce n'est pas tellement difficile bu shunchalik qiyin emas; loc. ce n'est pas que ce n'est pas qu'il ait peur, mais bu uning qo‘rqqanidan emas, balki2. qisqartma (javob, undov); non pas yo‘q; pas de chance! omad kelmadi! pourquoi pas? nima uchun yo‘q, nega shunday bo‘lmasin? ils viennent ou pas? ular kelishadimi yoki yo‘q? pas un hech biri; il est paresseux comme pas un u hammasidan ham dangasaroq3. une femme pas sérieuse jiddiy bo‘lmagan xotin4. fam. pleure pas! yig‘ lama! on sait pas bilmayman; on ose pas jur'at qilolmayman; je veux pas xohlamayman. -
20 plaider
I vi.1. sudlashmoq; plaider contre qqn. biror kishi bilan sudlashmoq, biror kishini sudga bermoq2. himoya qilmoq; l'avocat plaide pour son client advokat o‘z mijozini himoya qilyapti3. foydasiga, manfaatini himoya qilib gapirmoq; il a plaidé en ta faveur auprès de tes parents u ota-onangni oldida sening foydanga gapirdi; sa sincérité plaide pour lui, plaide en sa faveur uning samimiyligi uning foydasiga yuradiII vt.1. sudda biror ishni himoya qilmoq; l'avocat plaide la cause de l'accusé advokat sudda sudlanuvchining ishini himoya qilyapti; plaider la cause de qqn. sudda biror kishining manfaatini himoya qilib chiqmoq2. dalil qilib ko‘rsatmoq, dalil keltirmoq; l'avocat a plaidé la légitime défense advokat qonuniy o‘zini o‘zi himoyalashni dalil qilib ko‘rsatdi; ellipt. plaider coupable, non coupable o‘zini aybdor, aybsiz deb tan olmoq; loc. plaider le faux pour savoir le vrai haqiqatni topish uchun yolg‘on ishlatmoq.
- 1
- 2
См. также в других словарях:
faux — faux, fausse 1. (fô, fô s ) adj. 1° Qui n est pas vrai, qui est contraire à la réalité. Ce qu il dit est faux. Il n y a rien de plus faux. Un faux exposé. De faux rapports. • Crains tu si peu le blâme et si peu les faux bruits ?, CORN. Cid,… … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré
faux — FAUX, [f]ausse. adj. Qui n est pas veritable. Cela est faux. il n y a rien de si faux, de plus faux. chose fausse. fausse nouvelle. faux advis. faux rapport, de faux rapports. fausse doctrine. fausse maxime. faux serment. fausse histoire. fausse… … Dictionnaire de l'Académie française
Faux — (pronEng|ˈfoʊ, like ) is a French word for false or fake . It is often used in English phrases such as faux pearls , faux fur , and faux pas .When manufacturing faux objects or materials, an attempt is often made to create products which will… … Wikipedia
Faux — (frz. für „falsch“) ist die Bezeichnung mehrerer Gemeinden in Frankreich: Faux (Ardennes), Gemeinde im Département Ardennes Faux (Dordogne), Gemeinde im Département Dordogne mit Namenszusatz: Faux Fresnay, Gemeinde im Département Marne Faux la… … Deutsch Wikipedia
Faux Q — Pour les articles homonymes, voir Faux et Q. Faux Q {{{nomorigine}}} … Wikipédia en Français
faux — faux, fausse adj. Faux comme un jeton, faux jeton, faux cul, faux derche, déloyal, sournois, hypocrite. / Fausse couche, résidu de fausse couche, individu mal conformé ; lâche, méprisable. / Fausse poule, faux policier (arg.) … Dictionnaire du Français argotique et populaire
faux — [ fou ] adjective artificial: a faux marble bathroom faux fur … Usage of the words and phrases in modern English
Faux — Nom surtout porté dans le Sud Ouest (33, 47). Désigne celui qui est originaire de Faux, un lieu où pousse le hêtre (latin fagus). A noter la commune de Faux en Dordogne, près de Bergerac … Noms de famille
faux — from Fr. faux false (12c., see FALSE (Cf. false)). Used with English words at least since 1676 (Etheredge, faux prude). Used by itself, with French pronunciation, from 1980s to mean fake … Etymology dictionary
faux — faux·bour·don; faux·bourg; faux; … English syllables
faux — (f[add]ks), n.; pl. {fauces} (f[add] s[=e]z). [L.] See {Fauces} … The Collaborative International Dictionary of English