varguolis

См. также в других словарях:

• varguolis — varguõlis, varguõlė dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• varguolis — varguõlis, ė smob. (2) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, varguolỹs (3b) Vvs; Sut, LsB495, M, L, LL102 1. kas nelaimingas, pasigailėtinas: Varguõlis [vyras] buvo, tik vokelius (krepšelius) pynė LKKXIII123(Grv). Kaip tas varguõlis dirbo, paki pasiekė …   Dictionary of the Lithuanian Language

• varguolė — varguõlis, varguõlė dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• pavarguolis — pãvarguolis, ė smob. (1) žr. pavargėlis: 1. Buvo atvažiavęs toks pãvarguolis, daviau miežių rėtį Lkv. Jei ubagais sarmatijysi eiti, eik pãvarguoliais Kv. Ejo ubags pãvarguolis, rado kirvį notrynė[je] (flk.) Vvr. 2. Pavarguoliams yra… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• badavijis — badavìjis, ė smob. (2) vargšas, varguolis: Sėdi ant arklio, lyg koks badavijis Pč. Ten gyvena patys badavìjai J …   Dictionary of the Lithuanian Language

• bitis — bitìs sf. (4, 2) žr. bitė 1: Bitìs mane įgėlė K. Bitiẽs sparnas prikibęs pri peilio Grg. Pereitą žiemą mūso visos bìtys išmirė Vkš. Bìties gylys KI239. Benor pergelti ranką, kurią bìtys suspardė, sukapojo J. Susirietusi esu į bitį po visų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• bėdokas — ×bėdõkas, ė (l. biedak) smob. (2) varguolis, vargšas: Bėdõkas, pasilgai manę Pbs. Tu mano bėdokele! Prng …   Dictionary of the Lithuanian Language

• didžiadvaris — 1 dìdžiadvaris sm. (1) didelis dvaras: Varguolis bežemis, priverstas duonos ieškoti, tarnavo įvairiuose didžiadvariuose rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

• juodauti — juodauti, auja ( auna), avo intr., juõdauti 1. juodam, tamsiam rodytis: Kažin kas krūmuose juodauja Š. 2. juodam, tamsiam darytis: Iš jo juodavom juoku (labai juokėmės) Švnč. Net juodaunu iš juoko Ml. 3. sunkiai dirbti; vargti, skursti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kelklupsta — adv. žr. kelklupstais: Tas varguolis verkdamas prašo, kelklupsta klupinėja, bučiuoja rankas, kojas LMD(Sln) …   Dictionary of the Lithuanian Language

• lepinimas — lẽpinimas sm. (1) K; SD249 → 1 lepinti: Pats bėdinasis varguolis, beturtis, pavalgęs mužikiškai be gomurio lepinimo, gali užlaikyti sveiką vidurių mašiną Blv. Ar gali ūkininkas veisti pas save gyvuolius, reikalaujančius lepinimo ir prižiūrėjimo… …   Dictionary of the Lithuanian Language