-
1 jeść
valgyti -
2 zjeść
valgyti -
3 żreć
valgyti -
4 кушать
-
5 མྱོང་བ་
[myong ba]1. būt. myangs / būs. myang - 1) ragauti, skanauti; valgyti; chos kyi zas མྱོང་བ་ valgyti dvasinį (religijos) maistą; mtho ris kyi longs spyod མྱོང་བ་ džiaugtis rojaus palaima; 2) jausti, patirti, būti įtakojamam; sdug bsngal མྱོང་བ་ kentėti; 2. vaiksmažodinė morfema, susijusi su esamojo laiko veiksmažodžio šaknimi ir rodanti, jog veiksmas buvo (arba nebuvo) atliekamas praeityje, paprastai, daug kartų; kha lag de za myong - tokį maistą valgydavau; de la 'gro myong - ten lankydavausi (eidavau); mthong ma myong - neregėjau (nematydavau); byed myong - darydavau. -
6 གསོལ་བ་
[gsol ba]1. 1) prašyti; melsti, melstis; 2) pagarb. valgyti; gerti; siūlyti maistą; 3) pagarb. apsirengti; 4) imti; duoti; atnašauti, siūlyti; mtshan གསོལ་བ་ gauti vardą; duoti vardą; 2. 1) adhyeya - prašymas; meldimas; malda; གསོལ་བ་ 'debs - adhyeṣaṇa - melstis; 2) maistas, valgis; གསོལ་བ་ sgron - maisto atnašavimas; གསོལ་བ་ bzhes pa - valgyti, pietauti. -
7 མྱོང་བ་
[myong ba]1. būt. myangs / būs. myang - 1) ragauti, skanauti; valgyti; chos kyi zas མྱོང་བ་ valgyti dvasinį (religijos) maistą; mtho ris kyi longs spyod མྱོང་བ་ džiaugtis rojaus palaima; 2) jausti, patirti, būti įtakojamam; sdug bsngal མྱོང་བ་ kentėti; 2. veiksmažodinė morfema, susijusi su esamojo laiko veiksmažodžio šaknimi ir rodanti, jog veiksmas buvo (arba nebuvo) atliekamas praeityje, paprastai, daug kartų; kha lag de za myong - tokį maistą valgydavau; de la 'gro myong - ten lankydavausi (eidavau); mthong ma myong - neregėjau (nematydavau); byed myong - darydavau. -
8 དཀུ་བ་རྣམ་པ་ལྔ་
[dku ba rnam pa lnga]penki nemaloniai kvepiantieji: česnakas, svogūnas, kininis česnakas, tibetiškas česnakas ir Asafoetida (juos vienuoliams valgyti uždrausta). -
9 ཁ་ལ་རེག་པ་
[kha la reg pa]ragauti, skanauti; valgyti. -
10 གྲོ་འདེགས་པ་
[gro 'degs pa]valgyti priešpiečius. -
11 དགོས་པ་
[dgos pa]1. reikėti; būti priverstam; nga la དགོས་པ་ man reikia; zas za ma དགོས་པ་ valgyti nenoriu; 2. prayojana - būtinybė, reikmė, poreikis, stoka; būtinas, reikalingas, pageidautinas, norimas; tinkamas, naudingas. -
12 དགེ་སློང་མ་
[dge slong ma]bhikṣuṇi, bhikṣukī - budistų vienuolė; དགེ་སློང་མ་ dang lhan cig grur 'jug pa - sabhikṣuṇikā jalayanauḍhi - plaukti vienoje valtyje su vienuole (vienas vienuolio nusižengimų); དགེ་སློང་མ་'i 'dren pa mang po dang thabs cig 'gro ba - bhikṣuṇī-sārthena-sahāgamana - eiti kartu su grupe moterų-vienuolių (vienas vienuolio nusižengimų); དགེ་སློང་མ་s sbyor du bcug pa'i zas za ba - bhikṣuṇī-paripācitta-piṇḍapātopabhoga - valgyti vienuolės gamintą maistą (vienas vienuolio nusižengimų). -
13 བསྒང་
[bsgang]1. sgang ba būs.; 2. momentas; tinkamas momentas, tinkamas metas, proga (ką nors padaryti); klog pa'i བསྒང་ laikas skaityti, skaitymo metas; za ba'i བསྒང་ laikas valgyti, valgymo metas. -
14 འཆུ་བ་
['chu ba]I 1. būt. 'chus - išsikreivinti, susilenkti; susisukti, susivyti; 2. kreivumas, įlinkis, išlinkimas; kreivas, sulinkęs. II būt. 'chus - netekti apetito, nenorėti valgyti. III būt. bcus / būs. bcu / liep. chus - 1) semti (vandenį); chu mig la chu འཆུ་བ་ iš šaltinio semti vandenį; 2) laistyti, drėkinti. -
15 རྔབ་རྔུབ་པ་
[rngab rngub pa]godžiai valgyti, ryti. -
16 མཆོད་པ་
[mchod pa]1. 1) gerbti, garbinti; aukoti, atnašauti; 2) pagarb. ragauti, valgyti, gerti; 2. ārādhanā, pūjana, yajña, arcanā, pūjā, mānanā - pagarba; garbinimas; auka, atnaša, aukojimas, atnašavimas; མཆོད་པ་ 'bul ba - atnašauti, aukoti; མཆོད་པ་r byed pa - aukoti, atnašauti. -
17 རྗེན་རིགས་
[rjen rigs]produktai, kuriuos galima valgyti nevirtus. -
18 ཐུར་མ་
[thur ma]šalākā - 1) šaukštas; 2) lazdelė; lazdelės valgyti; 3) medicininė adata; ཐུར་མ་s bsregs pa - prideginti adata. -
19 ཐུར་མགོ་
[thur mgo]a) šaukštas; samtis; lazdelės (valgyti arba sviestui mušti); b) apynasris, pamautas. -
20 ཐུག་པ་
[thug pa]I (makaronų) sriuba; sultinys; skysta košė; ཐུག་པ་ 'thung ba - valgyti sriubą. II 1) pasiekti, prieiti, atvykti; 2) liesti, lytėti; 3) susitik(inė)ti; lankyti.
См. также в других словарях:
valgyti — válgyti vksm. Mán skaũda dañtį, àš negaliù válgyti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
valgyti — valgyti, o, ė KBI35, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ 1. tr., intr. SD147,49, SD288, H, H173, R, MŽ, Sut, K, J, L vartoti maistą, maitintis, sotintis: Miegmi, valgau, geriu iki soti SD44. Bent prieš valgydamas nusiprausk J.Jabl. Čia jų valgyta Jn. Vaipydamas … Dictionary of the Lithuanian Language
širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvirti — 1 išvìrti, išverda (ìšvira LzŽ), ìšvirė K, J, LVI830, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD193, SD388, B, R, R158, MŽ, MŽ208, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL262 1. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, vartoti): Grybai reikia išvirt… … Dictionary of the Lithuanian Language
stalas — 1 stãlas sm. (4) Š, (2) Dk, KI94, KBII53, Sch126,145 1. H, R, MŽ, N, K, L, Rtr baldas su plačia gulsčia lenta viena ar keliomis kojomis (kartais su stalčiais, spintelėmis); to baldo gulsčiai uždėta lenta: Valgomasis stãlas DŽ, NdŽ. Ilgas stalas … Dictionary of the Lithuanian Language
skanus — skanùs, ì adj. (4) K, Rtr; R, MŽ, Sut, I 1. kuris gero skonio, gardus: Skanaũs suvalgęs, pasmilo daugiau valgyti J. Ant klevo lapais kepta – skanì duona Pln. Kai mažas tebuvau, ta i avižinė duona skanì buvo Sd. Jaujiniai grūdai nė jie… … Dictionary of the Lithuanian Language
kas — 1 kàs (ka f. S.Dauk, N) pron.; gen. kõ, kienõ, kiẽn, kenõ, keñ, kanõ; dat. kam, kãmui; acc. ką̃ (dial. kañ), kai, kaũ, kuà; instr. kuõ, kuõmi (kuõm), kuõj; loc. kamè, kamin, kam̃pi, kamp, kanà, kañ, kienùmp, kopì, kõp, kuop I … Dictionary of the Lithuanian Language
lįsti — lį̃sti, leñda, liñdo intr. K; SD31, R 1. smigti, terptis į vidų: An minkštą žemę lengviai leñda baslys Rm. Atbukus adata nèlenda [siuvant] Ėr. Šitos šukos niekai – į galvą (į plaukus) nèlenda Vlkv. Žemė kieta, žagrė visai nèlenda (negali… … Dictionary of the Lithuanian Language
paleodieta — Bendroji informacija Kirčiuota forma: paleodietà Kirčiuotė: 2 Rūšis: naujai skolintos šaknies žodis Kalbos dalis: daiktavardis Rašybos variantai:paleo dieta. Kilmė: anglų, paleolithic diet; paleo diet; paleodiet. Giminiškas naujažodis:… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
imti — im̃ti, ìma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M I. tr., intr. 1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emì, im̃k greičiau! Slm. Kam emì tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavalgyti — KBI11, Rtr 1. intr. Sut, N, K, M, LL158, L, DŽ, KŽ baigti valgyti: Dabar ir jie turėtų būti pavalgę J.Jabl. Valgykite dabar, pavalgykite, tuomet pakalbėsime! NdŽ. Tas stalas pavalgė, paskiau kitas stalas [valgo] Rm. Pakol pavalgysi, tai ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
