-
1 todėl
todėl a. n.dėl to (šnek.), todrin (tarm.), užtai (šnek.), užtat (tarm.), užtatai (tarm.) -
2 todėl
потому; поэтому -
3 dėl to
todėl a. n.dėl to (šnek.), todrin (tarm.), užtai (šnek.), užtat (tarm.), užtatai (tarm.) -
4 todrin
todėl a. n.dėl to (šnek.), todrin (tarm.), užtai (šnek.), užtat (tarm.), užtatai (tarm.) -
5 užtai
todėl a. n.dėl to (šnek.), todrin (tarm.), užtai (šnek.), užtat (tarm.), užtatai (tarm.) -
6 užtat
todėl a. n.dėl to (šnek.), todrin (tarm.), užtai (šnek.), užtat (tarm.), užtatai (tarm.) -
7 užtatai
todėl a. n.dėl to (šnek.), todrin (tarm.), užtai (šnek.), užtat (tarm.), užtatai (tarm.) -
8 apgniaužti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
9 apimti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
10 apnikti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
11 aprėpti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
12 apsėsti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
13 aptekti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
14 apžergti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
15 apžiaubti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
16 apžioti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
17 pagauti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
18 persmelkti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
19 užgriūti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
20 draikalioti
draikyti džn. driektidraikalioti (slp.)draikenti (slp.)draikioti Vėjas plaukus draikioja. Sž2011)kedenti Ji gali vadžiotis jį, persikreipusi žiūrėti į jo akis ir kedenti jo stangią kudlą. Mar)kedulti (tarm.)kraikyti (šnek.)kreikti (šnek.)plaikstyti Vėjas plaiksto ilgus žirgų karčius. Sž2011)pudaloti (tarm.)puiskoti (tarm.)purlioti (tarm.)taršyti Vėjas pradėjo taršyti baltas jos žievės atplaišas. Dšž)vartyti Oras gražus, todėl išsiruošėme vartyti šieną. Sž2011)velti Mano plaukus velia šalta rudens dargana. Sž2011)šiaušti Pamatęs atbėgantį vaiką kalakutas ėmė šiaušti plunksnas. Sž2011)
- 1
- 2
См. также в других словарях:
todel — todel̃ adv. J, NdŽ, tõdel Rtr, NdŽ; Sut žr. todėl: 1. Todel̃ gi aš nepilna, su kranteliu nelygi (d.) Lš. 2. Vakar ilgai nėjo gultų, todel šiandien ilgai miega J.Jabl. Vakar jis sirgęs, todel negalėjęs mūsų atlankyti J.Jabl. Seniau Dievo bijoj[o] … Dictionary of the Lithuanian Language
todėl — todė̃l adv. NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Gs, tõdėl K, LVIV143, NdŽ, KŽ, Grž; SD40, H166, R, MŽ, N, M, LL276 1. dėl to, užtat (žymi priežasties santykius): Todė̃l neatėjau, kad negalėjau DŽ. Tu junti todė̃l, kad aš įdaviau tau širdies jutimą J. Tõdėl mums… … Dictionary of the Lithuanian Language
Todel — Blödmann (umgangssprachlich); Schwachkopf (derb); Idiot (derb); Trottel (derb); Blödian (umgangssprachlich); Dumpfbacke; Dummkopf; Minderbemittelter … Universal-Lexikon
Todel — Todelm ⇨Dodel … Wörterbuch der deutschen Umgangssprache
todėl — todė̃l prv. Vãkar ji̇̀s sir̃gęs, todė̃l negalėjęs mūsų aplankýti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
užknisti — Bendroji informacija Kirčiuotos formos: užknìsti, ùžknisa, užknìso Rūšis: nauja žodžio reikšmė Kalbos dalis: veiksmažodis Kilmė: lietuvių Pateikta: 2012 02 17. Atnaujinta: 2014 02 01. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis: išvesti iš kantrybės;… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
discourse theory — diskurso teorija statusas T sritis Politika apibrėžtis Socialinė teorija, aiškinanti kalbinių praktikų vaidmenį kuriant ir įtvirtinant socialinius santykius.Remiasi prielaida, kad socialinė tikrovė yra diskursyviai sukonstruota ir todėl… … Politikos mokslų enciklopedinis žodynas
diskurso teorija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Socialinė teorija, aiškinanti kalbinių praktikų vaidmenį kuriant ir įtvirtinant socialinius santykius.Remiasi prielaida, kad socialinė tikrovė yra diskursyviai sukonstruota ir todėl atsitiktinė bei kintanti;… … Politikos mokslų enciklopedinis žodynas
Lernmethoden — mokymosi metodai statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokinių veiklos būdų sistema mokslo žinioms perimti, teoriniams ir praktiniams mokėjimams ir įgūdžiams įgyti. Skiriamos šios mokymosi metodų grupės: I. Informacijos šaltinių naudojimo… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
learning methods — mokymosi metodai statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokinių veiklos būdų sistema mokslo žinioms perimti, teoriniams ir praktiniams mokėjimams ir įgūdžiams įgyti. Skiriamos šios mokymosi metodų grupės: I. Informacijos šaltinių naudojimo… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
mokymosi metodai — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokinių veiklos būdų sistema mokslo žinioms perimti, teoriniams ir praktiniams mokėjimams ir įgūdžiams įgyti. Skiriamos šios mokymosi metodų grupės: I. Informacijos šaltinių naudojimo metodai: 1.… … Enciklopedinis edukologijos žodynas