-
1 торчать
aikštėti (ja, jo)smaksoti (smakso, jo)gumšoti (gumšo, jo)lindėti (lindi, jo)tūnoti (tūno, jo)kyšoti (kyšo, jo)riogsoti (riogso, jo)stypsoti (stypso, jo)gaksoti (gakso, jo) (стоять, сидеть) без делаbarkšoti (barkšo, jo)stūksoti (stūkso, jo)kyšėti (kyši, jo)kėksoti (kėkso, jo) (не делая ничего)karksoti (karkso, jo) (ничего не делая)rėpsoti (o, jo) (нпр. камень, бугор)styrėti (styri, jo) (окоченев)styroti (styro, jo) (окоченев)kerpšoti (kerpšo, jo) (пень, куст)
См. также в других словарях:
tūnoti — tūnoti, o ( oja NdŽ, Kv), ojo intr. Rtr, NdŽ, FrnW, Alk, Nm, Snt, Btr, tūnoti, tūno, ojo Dkš, Jz, Užg, Ut 1. L, DŽ, NdŽ, KŽ ramiai ir ilgai būti vienoje vietoje, kiūtoti, glūdoti: Tūnojau ligoninė[je] tris mėnesius Varn. Ko tūnai tokia… … Dictionary of the Lithuanian Language
tūnoti — vksm. Lãpė tūno urvè … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
patūnoti — intr. NdŽ, Btr, Pun, Mrs, Auk kiek tūnoti: Patūnojom krūmuose, ligi sutemo Mrj. Patūnojau po tuo tiltu ir vėl einu Vlkv. Geriau man prie pečiaus patūnot negu į tokį šaltą orą eit Slv. Ta biskį patūnojo, sumigo vėl, o ji povaliai atsidarė duris ir … Dictionary of the Lithuanian Language
tūnėti — 1 tūnėti, tū̃ni (tū̃na), ėjo NdŽ, FrnW, tūnėti, a, ėjo KŽ; Rtr 1. žr. tūnoti 1: Paukštukai dideli, jau gali lėktie, ale da vis tūni lizdelyj BsPIV143. Tada ir aš pas tave pakajingai tūnėsiu ikismert V.Kudir. Jie nebegalėjo ramiai tamsoj tūnėti ir … Dictionary of the Lithuanian Language
įsitūnoti — įprasti tūnoti: Kiekvienas įsitūnojęs savo lizdelyje rš. tūnoti; įsitūnoti; ištūnoti; patūnoti; pertūnoti; pratūnoti … Dictionary of the Lithuanian Language
brūkšoti — brūkšoti, brū̃kšo, ojo intr. kiūtoti, tūnoti, kankšoti: Ne brūkšokite, ale dainuokite trypiant J. Nuotaka brū̃kšo susibraukusi, t. y. sėdi smūtna J … Dictionary of the Lithuanian Language
driunėti — driunėti, driùna (driùni), ėjo intr. 1. gulėti, miegoti tingint: Ko čia tep ilgai driunì, galėjai seniai atsikelti Mrj. Jis rytą ligi aštuonių driùna Mrj. Driunė̃s driunė̃s iki pusryčių, paskui paėda ir eina Mrj. Driunì lyg koks senis Šn. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
dyrėti — dyrėti, dỹri (dỹro), ėjo intr., dy•rėti 1. [K] žiūrėti ko nors laukiant, tykant, smaksoti, spoksoti: Aš iš už kertės dy•rėjau, ką jie (broliai) veiks, dirbs J. Dyrėk nedyrėk, užu tavęs neisiu! Ut. Ažu stalelio sėdėdamas, kai šunelis dyro Slk. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
dėbsoti — dėbsoti, dė̃bso, ojo intr., dėbsoti, o, ojo 1. nemaloniai, įkyriai, šnairomis žiūrėti, spoksoti: Ko čia dabar dėbsaĩ lyg vilkas! Plv. Šuo į Rainiuką piktas dė̃bso Skr. Aš dirbu, o jis tik nosį užkoręs dė̃bso Brt. | prk.: Mėnulis dėbsojo iš už… … Dictionary of the Lithuanian Language
dūrėti — dūrėti, dū̃ri (dū̃ria, ėja), ėjo intr. 1. būti atsikišusiam, kyšoti, barkšoti: Tvoros mietų nenutūria, galva į purvyną dū̃ria Grz. ^ Du žiūri, du dū̃ri, keturi keleliu keliauna (karvė) Ml. 2. J.Jabl laukti, tūnoti tylint, nekalbant. 3. tykoti: Aš … Dictionary of the Lithuanian Language
glūdoti — glūdoti, o ( oja), ojo intr. K 1. kiūtoti, tūnoti, tyliai kur prisiglaudus būti; tykoti: Vaikas užsislėpęs, užsiglaudęs glūdo J. Kiškis glūdo, užsiglaudęs už kęso J. Glūdau sau kamputy, kad tik manęs neužkabintų Snt. Nustąsė perdien vaikai, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language