sunkybė

См. также в других словарях:

• sunkybė — sunkýbė dkt. O kupri̇̀nės sunkybė – ar akmenų̃ prisikróvei? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• sunkybė — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Asmenybės būsena, kliudanti adaptyviai ir adekvačiai elgtis ir dirbti, išgyvenama kaip įkyri, varginanti našta. Sunkybės atsiranda dėl įgimto individo silpno adaptyvumo arba dėl jam nepalankių aplinkos… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

• sunkybė — sf. (1) Š, sunkỹbė (2) K, Rtr, NdŽ, KŽ, suñkybė (1) DP416, DK167; L 1. SD30, R322, MŽ431, Sut, N, M, Vrn didelis svoris, sunkumas: Ąžuolo mat yra – pasiutusi sunkybė stalo Krš. Tai sunkybė – ledva iš vietos gali pajudyt Sb. Kojelę galia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• šunkybė — šunkỹbė sf. (2) KŽ 1. N, [K] = šankybė 2. 2. N = šankybė 4 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• Schwierigkeit — sunkybė statusas T sritis švietimas apibrėžtis Asmenybės būsena, kliudanti adaptyviai ir adekvačiai elgtis ir dirbti, išgyvenama kaip įkyri, varginanti našta. Sunkybės atsiranda dėl įgimto individo silpno adaptyvumo arba dėl jam nepalankių… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

• difficullty — sunkybė statusas T sritis švietimas apibrėžtis Asmenybės būsena, kliudanti adaptyviai ir adekvačiai elgtis ir dirbti, išgyvenama kaip įkyri, varginanti našta. Sunkybės atsiranda dėl įgimto individo silpno adaptyvumo arba dėl jam nepalankių… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

• трудность — sunkybė statusas T sritis švietimas apibrėžtis Asmenybės būsena, kliudanti adaptyviai ir adekvačiai elgtis ir dirbti, išgyvenama kaip įkyri, varginanti našta. Sunkybės atsiranda dėl įgimto individo silpno adaptyvumo arba dėl jam nepalankių… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

• problema — statusas T sritis švietimas apibrėžtis 1) Pažinimo procese kilęs objektyvus klausimas, kurio sprendimas turi esminę reikšmę pažinimo pažangai; 2) Sąmonėje kilęs prieštaravimas, kurį individas turi išspręsti. Problemos esti mokomosios, mokslinės,… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

• apkrauti — tr. 1. K apdėti kieno paviršių kuo; apdėti ką kuo aplink: Aš apkroviau jį visokiais daiktais J. Stalas apkrautas valgiais, gėrimais P.Cvir. Grabas visas apkrautas vainikais kiek tik telpa Blv. Paėmė ir apkrovė šienu rūbus Ds. Vieną kartą asilas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atitąsyti — tr. 1. aptampyti, apdraskyti: Jūsų arkliai užvirto…, šunes ausis atatąsė TDrIV113(Prng). 2. sunkiai atnešti, atvilkti: Atanešiau, privargau, atitąsiaũ sunkybę Skp. 3. refl. ateiti, atsivilkti: Ko jūs atsitąsėt? Pun. ◊ nors ausìs (ūsùs)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atkriokti — 1 atkriõkti, ia, àtkriokė (atàkriokė) 1. tr. verkiant atgauti, atverkti: Ką atkriõksi, ką mačija, ka krioksi KlvrŽ. 2. tr. sunkiai ką atnešti: Ką čia mum tep atkriokì išsižiojęs? Alvt. Tik ir geras tas dėdė: mūs vaikam per šventes visą bandą …   Dictionary of the Lithuanian Language