-
1 στέγω
Grammatical information: v.Meaning: `to cover, to defend, to avert, to keep closed, to bear, to sustain' (posthom.).Compounds: Also w. ἀπο- a. o.Derivatives: 1. στεγ-νός `covered, waterproof, clogged' (Ion., E., X. etc.) with - νότης f. `thickness, stoppage' (Hp.), - νόω ( ἀπο- a. o.) `to thicken, to stop', - νωσις f., - νωτικός (hell. a. lat). 2. - ανός `covered, covering, watertight, occluding, occluded' (Att.) with - ανότης f. (Eust.), - ανόω `to cover' (hell. a. late), - ανώματα τὰ ἐν τοῖς τοίχοις, οἱ λεγόμενοι σύνδεσμοι H.; - άνη f. `cover' (AP); - ανίσαι (cod. - ῆ-) στέγῃ ὑποδεχθῆναι H. 3. στεκτικός `for keeping shut against the water' (Pl. a. o.; Chantraine Études 135 a. 137). 4. στέγωσις f. (: *στεγόω) `the roofing' (pap. IIIp; cf. στέγ-νωσις, - ασ(σ)ις). -- Beside it στέγνη, Dor. Aeol. -α f. `roof, cope, covered place, house, room' (Alc., Gortyn, IA.). As 1. element in στέγ-αρχος m. `house-master' (Hdt. a.o.); often as 2. element, e.g. ὑπό-στεγος `under a roof, covered' (Emp., Pl., S. a. o.). Also στέγος n. `roof, house' (trag., also hell. a. late prose); as 2. element adapted to στέγω (cf. Schwyzer 513) οὑρανο-στεγής `bearing the sky' (A. Fr. 312 = 619 M. [not with v. Wilam. to be changed in οὑρανο\<ῦ\> στέγηι]). From στέγη ( στέγος): 1. στεγ-ύλλιον n. `hut' = `workshop' (Herod.); 2. ῖτις f. = πόρνη (Poll., H.); 3. - άζω, - άσαι, also w. ἀπο-, κατα- a. o., `to cover, to roof' (IA. a. o.) with - ασ(σ)ις, - αξις ( ἀπο-) f. `the covering' (Epid., Delos IV--IIa- a. o.; Schwyzer 271, Chantraine Form. 281), - ασμα ( ἀπο-, κατα-, προ-) n. `cover, cope' (Pl., X. etc.), - αστήρ m. `coverer, tile' (Poll., H. as expl. of σωλήν), - αστρίς f. `covering, cope' (Hdt. a. o.), - αστρον n. `covering, cope, container' (A., Antiph. a. o.). -- Also τέγος n. = στέγος (Od.; not trag.) with τέγ-εοι ( θάλαμοι Z 248, δόμοι Emp. 142) meaning not quite clear: `under a roof' (= `upstairs'), roofed'; cf. Schmid - εος a. - ειος 39; - ίδιον n. des. of a female garment (Tanagra a. pap. IIIa); quite isolated τέγη f. = τέγος (Vett. Val., H.).Etymology: With the primary themat. root present στέγω, beside which appear only late incidental non-present forms (for these στεγ-άσαι etc.), agrees Skt. sthagati `cover, conceal', which is however attested only in gramm. (Dhatup.) and by the unpalatalised g makes the impression of an innovation (beside sthagayati); cf. also below). Beside this stands in Latin the s-less tegō, aor. tēxī `cover etc.' (old athemat. presenf? Ernout-Meillet s.v.). Also for τέγος there is outside Greek an agreement, i. e. in. Celt., e.g. OIr. tech `house', IE *tégos- n. The well adapted στέγη might also, though in this form isolated, be inherited from IE. (original root noun ? Ernout-Meillet l. c.). Further the Greek forms can be explained as newly created derivations of a very lively root. We may still mention (for Greek unimportant): Lat. (with old lenghtened grade resp o-ablaut) tēgula, toga; to this as innovation tēctum (Gr. *στεκτός ghostword!); Germ., e.g. OHG dah n. `roof' (IE * togo-m), to which (as denominative or iterative) decchen ' decken'; Balt., e.g. Lith. stógas m. `roof' (IE * stogo-with Kortlandt's law). Further forms w. lit. in Bq, WP. 2, 620f., Pok. 1013f., W.-Hofmann and Ernout-Meillet s. tegō; also Fraenkel s. stíegti o n supp. Lith. *stė́gti. For non-IE. origin of Skt. sthagayati Kuiper Sprachgesch. u. Wortbed. 249. -- Lat. LW [loanword] stega `cover' (from στέγη), segestre, - rum, tegestrum `cover from skin' (from στέγαστρον).Page in Frisk: 2,780-781Greek-English etymological dictionary (Ελληνικά-Αγγλικά ετυμολογική λεξικό) > στέγω
См. также в других словарях:
stogo latakas — statusas Aprobuotas sritis statyba apibrėžtis Nuožulnus lovio pavidalo dviejų stogo šlaitų sankirtos ruožas arba pritvirtintas prie atbrailos pakabinamas latakas, taip pat stogo plokštumoje įrengtas nuožulnus latakas. šaltinis Statybos techninis… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
stogo elementas — statusas Aprobuotas sritis statyba apibrėžtis Vėdinimo kanalas, kaminėlis, alsuoklis, stoglangis, dūmtraukis, deformacinė siūlė, antena ar kita stoge ar virš stogo esanti konstrukcija. šaltinis Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
stogo karnizas — statusas Aprobuotas sritis statyba apibrėžtis Stogo dalis, išsikišanti už išorinės sienos vertikaliosios plokštumos. šaltinis Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
apsauginis hidroizoliacinės stogo dangos sluoksnis — statusas Aprobuotas sritis statyba apibrėžtis Paviršinis hidroizoliacinės stogo dangos sluoksnis, saugantis ją nuo atmosferos poveikio. šaltinis Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
hidroizoliacinė stogo danga — statusas Aprobuotas sritis statyba apibrėžtis Vandeniui nelaidi stogo danga iš vieno arba kelių sluoksnių. šaltinis Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
papildomasis hidroizoliacinis stogo sluoksnis — statusas Aprobuotas sritis statyba apibrėžtis Pridėtinis hidroizoliacinis sluoksnis virš hidroizoliacinės stogo dangos arba po ja. šaltinis Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
centrinis stogo laidas — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Tractus tegmenti centralis ryšiai: platesnis terminas – vidurinių smegenų pjūviai … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
pertvarinė stogo atauga — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. Processus tectoseptalis ryšiai: platesnis terminas – nosis … Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas
stogas — 1 stogas sm. (3) KBII54, Š, DŽ, NdŽ, (1) NdŽ, Dt 1. H, SD38, Sut, N, I, K, LL19, RtŽ, Rtr, KŽ, LKAI266 viršutinė pastato dalis, dangtis: Apikalu stogą SD256. Slėdnas stogas R141, MŽ186. Stogų ledai (varvekliai) MŽ153. Stogo lašas (varveklis) R.… … Dictionary of the Lithuanian Language
ragavikas — ×ragavìkas (plg. l. dial. rogownik) sm. ppr. pl. (2) 1. viena iš lentų, prikaltų prie stogo galo, viršuje ppr. sukryžiuojamų, šiaudams prilaikyti; stogo šelmenį pritvirtinantis kryžiokas; stogo briauna: Lėkiai, arkliukai, žirgeliai, gervės,… … Dictionary of the Lithuanian Language
gėvelis — ×gėvelis (vok. dial. Gevel, vok. Giebel) sm. (1), gėvelỹs (3a) 1. statusis stogo galas, skliautai: Gėvelį apkalė lentoms Up. Stogas su stačiu gėveliu KI546. 2. K dvi sukaltos kartelės, kurios žargdinamos ant kraiko, kad vėjas nedraskytų, žirglys … Dictionary of the Lithuanian Language
