-
1 stėrti
stingti a. n.grubti, kembti, stirti, stėrti -
2 sterti-maðr
m. a stately, fine-dressed person, Edda (Gl.) -
3 stėrti
|ti (sta, o)цепенеть; коченеть -
4 sterta
(-rta, -rtr), v. to stiffen (húskona sterti ermar).* * *1.t, to crease, pleat; in the phrase, strauk of ripti, sterti ermar, she smoothed the kirtle and pleated the sleeves, Rm.; cp. þá höfðu menn ermar fimm álna langar ok svá þröngvar, at draga skyldi at við handtygil, ok lerka allar at öxl, Fms. vi. 440.2.u, f., in hosna-sterta; cp. drambhosur lerkaðar at beini, court-breeches tight to the leg, id. -
5 коченеть
-
6 цепенеть
-
7 Stertinius
Stertĭnĭus, ii, m., a Stoic philosopher, Hor. S. 2, 3, 33; 2, 3, 296.— Adj.: Stertĭ-nĭus, a, um, of Stertinius:acumen,
Hor. Ep. 1, 12, 20. -
8 grubti
stingti a. n.grubti, kembti, stirti, stėrti -
9 kembti
stingti a. n.grubti, kembti, stirti, stėrti -
10 stingti
stingti a. n.grubti, kembti, stirti, stėrti -
11 stirti
stingti a. n.grubti, kembti, stirti, stėrti
См. также в других словарях:
sterti — sterti, sta (stę̃ra Š, NdŽ), stẽro Š, NdŽ žr. stėrti … Dictionary of the Lithuanian Language
stėrti — stė̃rti, sta, o intr. NdŽ, KŽ, DŽ1 1. stingti, stirti išsigandus, nustebus, sušalus: Kai prisimindavo seniau patirtas nuoskaudas, stėro jam rankos, ir jis liaudavosi dirbęs rš. | prk.: Stėro jiems sielos, ir siaubo apimtos gniaužėsi širdys rš. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
stėrti — stė̃rti vksm. Nuo šal̃čio stė̃rsta kūnas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
blasterti — blàsterti, ia, ėjo intr. 1. žr. blastelėti 1: Kap blàsters liepsna, gali kaminas užsidegt Vlk. 2. Vlk mirktelti. ◊ kaĩp akimì blàsterti staiga, greitai: Kàp akià blàstert galiu padaryt Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
kyšterti — kyšterti, ia, ėjo žr. kyštelti: 1. Kap kyšterė[jo] sausų malkų pečiun, tai ir ažusdegė suodžiai Vrnv. Pro priemenės duris kyšterėjo moteriška galva rš. Vakar kyšter[ėj]au pirštą ir žiūrau – kraujai eina Trak. 2. Jei dar tėvas kyštertų, ir rastų… … Dictionary of the Lithuanian Language
listerti — lìsterti, i ( ia), ėjo, lysterti žr. listelėti: 1. Šaltis lìsterė[jo], pasidarė daug mažesnis Dbč. Kad dar lìstertų, tai būt geras rogių kelias Vrn. Liga lysteria, atleidžia MŽ327. 2. Aš biskutį lìsteriu, o paskui vėl skubinu Al. listerti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
mesterti — mèsterti, ia, ėjo, mėsterti Srj 1. žr. mestelėti 1: Mèsterk man arčiau kur gardesnį obuolį Ds. Mesteria aukštyn lapelį vėjas rš. 2. žr. mestelėti 5: Kad ir kas blogesnį žodį mesteri – neišmuša duobės Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
nešterti — nèšterti, ia ( na), ėjo intr., nėšterti būti kiek panašiam, kiek panėšėti į ką: Sūnus nešteria dažniausia in tėvą Rod. Jonas in Petrą nedaugį nešteria Pls. Jis, rodos, tik nedaugutį nešteria į savo tėvą, o aš jį pažinau ant tėvo Nč. Visi vaikai… … Dictionary of the Lithuanian Language
skėsterti — skėsterti, i, ėjo žr. skėstelėti. ◊ nei skėsterti negãli visiškai bejėgis pasipriešinti: Prieš jo galybę nei viena tauta nei skėsterti negalėjo A1883,201 … Dictionary of the Lithuanian Language
Стрибог — бог ветров , только др. русск. Стрибогъ (Пов. врем. лет под 980 г., СПИ), местн. н. Стробожь, в [бывш.] Новгор. губ. (Погодин, ZfslPh 11, 35), польск. Strzyboga – местн. н. близ Скерневиц (Брюкнер, ZONF 11, 231; AfslPh 40, 6, 10). Вероятно,… … Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера
простереть — простру, итер. простирать, укр. простерти, простирати, ст. слав. прострѣти, простьрѫ τείνειν, ἐκτείνειν (Остром., Клоц.) наряду с простьрѣти (Ягич, AfslPh 1, 43; Вондрак, Aksl. Gr. 535), болг. простра, простирам, сербохорв. про̀стриjети,… … Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера
