-
81 sociality
[ˌsəuʃɪ'ælətɪ]сущ.1)Syn:б) дружеское общение, товарищеские отношенияSyn:2) общественный характер; общественный инстинкт -
82 joviality
веселость имя существительное: -
83 neighbourliness
добрососедство имя существительное: -
84 communicability
-
85 geniality
сердечность имя существительное: -
86 gregariousness
-
87 neighborliness
-
88 sociality
общительность имя существительное: -
89 good-fellowship
общительность имя существительное: -
90 fellowship
1. n товарищество, братство; содружество2. n корпорация; сообщество3. n чувство товарищества, дружеские взаимоотношенияgood fellowship — хорошие отношения; товарищеское чувство
4. n соучастие, участие5. n членство6. n звание члена совета7. n стипендия аспиранта или младшего научного сотрудника; дотация научному или творческому работникуprize fellowship — стипендия, назначенная за отличные успехи
8. v преим. амер. принять в члены религиозного общества, братства9. v преим. амер. стать членом религиозного общества, братстваСинонимический ряд:1. association (noun) alliance; association; brotherhood; club; comradeship; confederation; congress; corporation; federation; fraternity; friendship; gang; guild; league; order; organisation; organization; sodality; union2. company (noun) companionship; company; society3. endowment (noun) endowment; foundation; grant; honorarium; Rhodes fellowship; scholarship; stipend; subsidy; teaching fellowship4. friendly intercourse (noun) affability; camaraderie; communion; friendliness; friendly intercourse; sociability -
91 sociality
/,souʃi'æliti/ * danh từ - tính xã hội, tính hợp quần - (như) sociability =a man of good humour and sociality+ người vui tính và chan hoà
См. также в других словарях:
Sociability — So cia*bil i*ty, n.[Cf. F. sociabilit[ e].] The quality of being sociable; sociableness. [1913 Webster] … The Collaborative International Dictionary of English
sociability — late 15c.; see SOCIABLE (Cf. sociable) + ITY (Cf. ity) … Etymology dictionary
sociability — noun The skill, tendency or property of being sociable or social, of interacting well with others. A true introvert, his sociability lagged behind others his age in the school … Wiktionary
sociability — socialumas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Asmenybės bruožas, apimantis gebėjimą lengvai bendrauti, būti draugiškam, padėti rūpintis bendra veikla ir visų reikalais, užsiimti naudinga visuomenine veikla. Socialumas – dorovinio socialinio,… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
sociability — socialumas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Asmenybės bruožas – polinkis bendrauti su kitais žmonėmis, gebėjimas susidraugauti, padėti, rūpintis kitų reikalais, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Yra dvi socialumo formos:… … Sporto terminų žodynas
sociability — sociable ► ADJECTIVE 1) willing to talk and engage in activities with others. 2) marked by friendliness. DERIVATIVES sociability noun sociably adverb. ORIGIN Latin sociabilis, from sociare unite … English terms dictionary
sociability — noun (plural ties) Date: 15th century the quality or state of being sociable; also the act or an instance of being sociable … New Collegiate Dictionary
Sociability — … Wikipedia
sociability — /so sheuh bil i tee/, n. 1. the act or an instance of being sociable. 2. the quality, state, disposition, or inclination of being sociable. [1425 75; late ME; see SOCIABLE, ITY] * * * … Universalium
sociability — Synonyms and related words: Bohemianism, accessibility, affability, amiability, amiableness, amicability, amicableness, amity, approachability, big mouth, candor, casualness, common touch, communicativeness, congeniality, conversableness,… … Moby Thesaurus
sociability — I (Roget s IV) n. Syn. social intercourse, geniality, friendliness, affability; see cooperation 1 , friendship 2 . II (Roget s Thesaurus II) noun The quality of being pleasant and friendly: affability, agreeability, agreeableness, amenity,… … English dictionary for students