siaubingas

См. также в других словарях:

• siaubingas — siaubìngas, a adj. (1) 1. DŽ keliantis siaubą, labai baisus: Leningradas buvo išvaduotas iš siaubingos blokados A.Vencl. Povilas išsigando tokio siaubingo pranašavimo S.Nėr. Surikusi siaubingu balsu, ji parvirto ant žemės rš. Viską nustelbė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• siaubingas — siaubi̇̀ngas, siaubi̇̀nga bdv …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• siaubingumas — siaubingùmas sm. (2) DŽ; Ser → siaubingas 1: Čia ji atsiminė viską, įsivaizdavo visą ateities siaubingumą rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

• siaubulingas — siaubulìngas, a adj. (1) žr. siaubingas 1: Visa tai buvo vieni niekai palyginti su siaubulinga audra rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

• siaubus — siaubùs, ì adj. (4) Š, BŽ285; Rtr 1. DŽ keliantis siaubą, labai baisus, siaubingas: Siaubì padėtis LKGI568. Siaubus karas rš. Išplėstos jos akys buvo siaubios ir kartu bejausmės J.Dov. Tamsumoje pasigirdo siaubus riksmas rš. siaubù n.: Saubù …   Dictionary of the Lithuanian Language

• smertiškas — ×smer̃tiškas, a adj. (1) NdŽ; H 1. BtMr16,18, K mirtį sukeliantis, mirštamas, mirtinas: Ir jei ką smertišką gertų, jiemus neužvodys BPII108. Ir jo smertiškoji rona išgijo BbApr13,3. smer̃tiškai adv. K. 2. panašus į mirusiojo, toks kaip greit… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• užpoliarė — ùžpoliarė sf. (1) BŽI291 sritis už poliarinio rato, speigiračio: Užklys siaubingas užpoliarės vėjas į gyvenvietę ir po kelių valandų jos visos gatvelės skendi pusnyse sp …   Dictionary of the Lithuanian Language

• žiaurus — žiaurùs, ì (4) Š, DŽ, FrnW 1. G122, LsB259 šiaurus, žvarbus, šaltas (apie vėją, orą): Žiaurùs vėjis pučia, t. y. sausas ir šaltas J. Žiaurùs žiemys vėjas J.Jabl. Nu i kovas savo kėpį iškepa, dar pasirodo, kad ir ans galia būti žiaurùs Kl. Gi …   Dictionary of the Lithuanian Language