-
1 pipio
pipio pipio, -, -, are хныкать -
2 pipio
[st1]1 [-] pipĭo, āre: - intr. - pleurer (en parl. d'un enfant), vagir. - tr. - verser en pleurant. [st1]2 [-] pipĭo, īre: - intr. - piauler (cri d'oiseaux). [st1]3 [-] pipĭo, ōnis, f.: petit oiseau.* * *[st1]1 [-] pipĭo, āre: - intr. - pleurer (en parl. d'un enfant), vagir. - tr. - verser en pleurant. [st1]2 [-] pipĭo, īre: - intr. - piauler (cri d'oiseaux). [st1]3 [-] pipĭo, ōnis, f.: petit oiseau.* * *Pipio, pipionis, m. g. Lampridius. Un jeune pigeon, Pigeonneau.\Pipio, pipis, pipiui, pipitum, pen. prod. pipire. Columel. Ce dit on quand les petits poulsins crient, Pieuler, ou Pioller. -
3 pipio
1. pīpio, āre, piepen, v. Vögeln, Catull. 3, 10 (wo man jetzt mit Schwabe pipiabat liest statt des früheren pipilabat), dah. wimmern, infantes pipiantes, Tert. de monog. 16: imbres pipiavit, gleichs. unter Wimmern strömen lassen, Tert. adv. Val. 15.————————2. pīpio, īre, piepen, Colum. 8, 5, 14.————————3. pīpio, ōnis, m. (pipo), ein junger piepender Vogel, Piepvogel, von Täubchen usw., Lampr. Alex. Sev. 41, 7. Plin. Val. 3, 13; 5, 10 u. 27 u.a. -
4 pipio
1.pīpĭo, āre, v. n., to pip, chirp, whimper:2.infantes pipiantes,
Tert. Monog. 16:imbres pipiavit,
id. adv. Valent. 15.pīpĭo, īre, v. n., to peep, pip, chirp:3.aviarius auscultetur, si (pulli) pipiant,
Col. 8, 5, 14; Auct. Carm. Philom. 30.pīpĭo, ōnis, m., a young piping or chirping bird, a squab:servos habuit vectigales qui eos (palumbes) ex ovis et pullicenis ac pipionibus alerent,
from the produce of the eggs and chickens, Lampr. Alex. Sever. 41. -
5 pipio
I pīpio, —, —, āreimbres p. Tert — плакать навзрыд2) Ctl (v. l.) = pipiloII pīpio, ōnis m. [ pipo ]голубёнок, птенец, птенчик Lampr -
6 pipio [1]
1. pīpio, āre, piepen, v. Vögeln, Catull. 3, 10 (wo man jetzt mit Schwabe pipiabat liest statt des früheren pipilabat), dah. wimmern, infantes pipiantes, Tert. de monog. 16: imbres pipiavit, gleichs. unter Wimmern strömen lassen, Tert. adv. Val. 15.
-
7 pipio [2]
2. pīpio, īre, piepen, Colum. 8, 5, 14.
-
8 pipio [3]
3. pīpio, ōnis, m. (pipo), ein junger piepender Vogel, Piepvogel, von Täubchen usw., Lampr. Alex. Sev. 41, 7. Plin. Val. 3, 13; 5, 10 u. 27 u.a.
-
9 pipio
-
10 pipio
-
11 pipio
pipiare, pipiavi, pipiatus Vchirp, pipe -
12 pipio
to chirp, tweet, pipe. -
13 pipio
(pipo), pipavi, pipatum, pipare 1пищать, издавать писк, хныкать -
14 Цыплёнок
- pipio; pullus (gallinaceus); -
15 bipio
-
16 bipiwn
-
17 phipio
-
18 phipiwn
-
19 pipiwn
-
20 bipia
См. также в других словарях:
PIPIO — Graece πίπος avis pullus: sicut ex βάμβαλος bambalio, ex ἄρδαλος seu ardelio, ex λίνυφος linyphio, orta. Apud Lamprid. in Alexandro Seu. c. 41. pipiones. palumbini sunt pulli, ut pulliceni, gallinacei et pavonini: Nam aviaria instituerat pavorum… … Hofmann J. Lexicon universale
pipio — s. m. 1. Som agudo dos pássaros. 2. Chilro … Dicionário da Língua Portuguesa
Pipio, S. — S. Pipio, Diacon. (7. Oct.). Die Heimat dieses hl. Diakons und Pilgers ist Beaune (Belna) in der Bourgogne. Seine Lebensgeschichte beruhet auf Volkssagen, die erst spät gesammelt und zu einem Gesammtbilde gestaltet wurden. In seiner Jugend hütete … Vollständiges Heiligen-Lexikon
pigeon — [ piʒɔ̃ ] n. m. • 1530; pijon XIIIe; bas lat. pipio, onis « pigeonneau » 1 ♦ Oiseau au bec grêle, aux ailes courtes (columbiformes), de couleur très variée selon les espèces (⇒ biset, colombe, 1. colombin, palombe, ramier, tourterelle); spécialt… … Encyclopédie Universelle
pichón — (Del ital. piccione < bajo lat. pipio, onis.) ► sustantivo masculino 1 ZOOLOGÍA Palomo joven. ► sustantivo 2 Apelativo cariñoso aplicado a personas. * * * pichón, a (del it. «picciōne», del lat. «pipĭo, ōnis») 1 m. *Cría de la *paloma. 2… … Enciclopedia Universal
pipiolo — ► sustantivo 1 coloquial Persona muy joven. 2 Persona inexperta. SINÓNIMO novato * * * pipiolo, a (dim. del lat. «pipĭo, ōnis», pichón; inf.; n. calif.) n. Persona muy *joven. ⊚ (inf.; n. calif.) Persona muy *inexperta, por ser joven o como si lo … Enciclopedia Universal
VIPIO — ex Graeco πιπίων, a sone, ut pipio in gallinis, apud Lamprid. in Alex. Seu. c. 41. grus minor, Balearibus olim in honere mensarum fuit. Plin. l. 10. c. 49. cum dixisset, ex his insulis prophyrionem mitti, Ibi, subiungit, et buteo accipitrum… … Hofmann J. Lexicon universale
pipiare — pi·pi·à·re, pi·pià·re v.intr. (io pipìo, pìpio; avere) BU cinguettare, pigolare | fig., parlare a voce bassa {{line}} {{/line}} DATA: 1564. ETIMO: dal lat. pīpĭāre, di orig. onom … Dizionario italiano
pipiare — (o pippiare) v. intr. [dal lat. pipiare ] (io pìpio o pipìo, ecc.; aus. avere ), non com. [di pulcini o uccelli di nido, mandar fuori la voce sotto forma di piccoli gridi acuti e frequenti] ▶◀ [➨ pigolare (1)] … Enciclopedia Italiana
pigeon — Pigeon, Il vient de Pipio, par mutation du second p. en g. Pigeon ou coulon, Columbus. De Pipio, ostez le second p. il reste Piio, et de là Pijon. Pigeon ramier, Palumbes, vel Palumbus. Pigeon ramier qui a un colier, Palumbus torquatus. Oeuf de… … Thresor de la langue françoyse
Accipiter fuscus — Pigeon Pi geon, n. [F., fr. L. pipio a young pipping or chirping bird, fr. pipire to peep, chirp. Cf. {Peep} to chirp.] 1. (Zo[ o]l.) Any bird of the order Columb[ae], of which numerous species occur in nearly all parts of the world. [1913… … The Collaborative International Dictionary of English