perkalbėti

См. также в других словарях:

• perkalbėti — pérkalbėti vksm. Jau seniai̇̃ pérkalbėjom ir apie dvarùs, ir apie senùs laikùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• perkalbėti — 1. tr., intr. pakalbėti, pašnekėti apie ką nors: Seniai turi laiko daug ką perkalbėti P.Cvir. Suėję neturim ką veikt – perkalbam ir apie Mares, ir Petrus Ėr. Mes dažnai su tėvu perkalbam, ką tas mūsų vaikas Kaune veikia Srv. Su tėvu ji buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• nukalbėti — nukalbėti, nùkalba, ėjo 1. tr., intr. nusakyti, nupasakoti: Kalbėjo daug ir kartais labai gražiai nukalbėdavo Ašb. Argi juodu galėjo vienaip apie žymųjį kalbos dalyką nukalbėti? J.Jabl. Savo rašinyje nukalbu kartais neiškentęs ir apie vieną kitą …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kietakaktis — kietakãktis 2, kietakãktė 2 dkt. Negaliù pérkalbėti kietakãkčio brólio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• kietakaktė — kietakãktis 2, kietakãktė 2 dkt. Negaliù pérkalbėti kietakãkčio brólio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• apkalbėti — apkalbėti, àpkalba (apìkalba), ėjo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbėt, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atkalbėti — atkalbėti, àtkalba, ėjo 1. intr. baigti kalbėti, sakyti: Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei Brš. Motušėlė atkalbėjo (atsakė) meilingais žodeliais JD1555. 2. refl. lig soties prisikalbėti: Ar jau atsikalbėjot? Ėr. Onai niežtėte niežtėjo su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• cindrūnėlis — sm. dem. nuometas: Ans gal tave perkalbėti, ... vainikelį nukeldyti, ... tau uždėti cindrūnelį KlpD68 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• dakalbėti — ×dakalbėti, dàkalba, ėjo (hibr.) tr., intr.; SD42 atkalbėti iki kol. | refl. SD42. kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iškalbėti — iškalbėti, ìškalba, ėjo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbėt Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kalbėti — kalbėti, kal̃ba (kal̃bi Lz), ėjo J; SD156, R, MŽ2122, M 1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su… …   Dictionary of the Lithuanian Language