-
1 pašvaistė
pašvaistė a. n.atošvaistė (plg.), atšvaistė, gaisas, gaisras (tarm.), pamėnai (šnek.), pažiora, žaižara (ret.), žara (prk.), žiora -
2 pašvaistė
зарево -
3 atošvaistė
pašvaistė a. n.atošvaistė (plg.), atšvaistė, gaisas, gaisras (tarm.), pamėnai (šnek.), pažiora, žaižara (ret.), žara (prk.), žiora -
4 atšvaistė
pašvaistė a. n.atošvaistė (plg.), atšvaistė, gaisas, gaisras (tarm.), pamėnai (šnek.), pažiora, žaižara (ret.), žara (prk.), žiora -
5 gaisas
pašvaistė a. n.atošvaistė (plg.), atšvaistė, gaisas, gaisras (tarm.), pamėnai (šnek.), pažiora, žaižara (ret.), žara (prk.), žiora -
6 gaisras
pašvaistė a. n.atošvaistė (plg.), atšvaistė, gaisas, gaisras (tarm.), pamėnai (šnek.), pažiora, žaižara (ret.), žara (prk.), žiora -
7 pamėnai
pašvaistė a. n.atošvaistė (plg.), atšvaistė, gaisas, gaisras (tarm.), pamėnai (šnek.), pažiora, žaižara (ret.), žara (prk.), žiora -
8 pažiora
pašvaistė a. n.atošvaistė (plg.), atšvaistė, gaisas, gaisras (tarm.), pamėnai (šnek.), pažiora, žaižara (ret.), žara (prk.), žiora -
9 žaižara
pašvaistė a. n.atošvaistė (plg.), atšvaistė, gaisas, gaisras (tarm.), pamėnai (šnek.), pažiora, žaižara (ret.), žara (prk.), žiora -
10 žara
pašvaistė a. n.atošvaistė (plg.), atšvaistė, gaisas, gaisras (tarm.), pamėnai (šnek.), pažiora, žaižara (ret.), žara (prk.), žiora -
11 žiora
pašvaistė a. n.atošvaistė (plg.), atšvaistė, gaisas, gaisras (tarm.), pamėnai (šnek.), pažiora, žaižara (ret.), žara (prk.), žiora -
12 зарево
-
13 blaisėti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
14 blankti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
15 blėsti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
16 dvisti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
17 gesti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
18 irti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
19 iš rikiuotės eiti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
20 krikti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)
- 1
- 2
См. также в других словарях:
pašvaistė — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. australis vok. Aurora, f rus. сияние, n pranc. aurore, f … Fizikos terminų žodynas
pašvaistė — 1 pašvaĩstė sf. (2) Ukm, Ds, pašvaistė (1) Lkč, Jnšk; SD1140 šviesos, ugnies atsispindėjimas danguje (ppr. tamsiame): Toli liko bombų sprogimai, sužeistųjų aimanos, gaisrų pašvaistės sp. Raudona liepsna pasruvusi vakarų pašvaistė buvo padegusi… … Dictionary of the Lithuanian Language
pašvaistė — 2 pašvaĩstė scom. (2) nerimtas žmogus, vėjavaikis: Ką te toks pašvaĩstė – nesugaudysi! Dbk. Tas pašvaĩstė toj pačioj dienoj ir Daugailiuos, ir Antalieptėj buvo Dgl. Užsiūklėjai dvi dukteris pašvaistès, tai dabar bobos ir bado akis Lel. Tu čia … Dictionary of the Lithuanian Language
pašvaistė — pašvai̇̃stė dkt. Dañgų nùtvieskė gai̇̃sro pašvai̇̃stė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
šiaurės pašvaistė — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Nereguliarus viršutinių Žemės atmosferos sluoksnių švytėjimas. Sukelia elektringųjų dalelių (protonų, elektronų) srautai, patekę į viršutinius atmosferos sluoksnius. Elektringųjų dalelių… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
poliarinė pašvaistė — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra ryšiai: žiūrėk – šiaurės pašvaistė … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
pietų pašvaistė — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. aurora australis; southern light vok. Aurora australis, f; Südlicht, n rus. южное сияние, n pranc. aurore australe, f … Fizikos terminų žodynas
šiaurės pašvaistė — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. aurora borealis; northern light vok. Aurora borealis, f; Nordlicht, n rus. северное сияние, n pranc. aurore boréale, f … Fizikos terminų žodynas
poliarinė pašvaistė — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. polar aurora; polar glow; polar lights vok. polare Aurora, f; Polarlicht, n rus. полярное сияние, n pranc. aurore polaire, f … Fizikos terminų žodynas
Aurora — pašvaistė statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. australis vok. Aurora, f rus. сияние, n pranc. aurore, f … Fizikos terminų žodynas
aurore — pašvaistė statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. australis vok. Aurora, f rus. сияние, n pranc. aurore, f … Fizikos terminų žodynas