-
1 слово, кончающееся на -nieks
ngram. vārds ar izskaņu "-nieks" -
2 чепуха
ncolloq. blēņas, nieks* * *nieks, nieki, blēņas; nieks -
3 безделица
-
4 ерунда
-
5 пустяк
-
6 безделушка
-
7 малость
n1) gener. mazumiņš, mazums2) simpl. maķenīt* * *krikumiņš, krikums, mazumiņš, sīkumiņš, nieciņš, nieks, sīkums; maķenīt, mazdrusciņ, drusku, mazliet -
8 мелочь
-
9 нипочём
neko nenozīmē, nieka lieta, tīrais nieks, viens sīkums; ne-kādā gadījumā, neparko; ļoti lēti, par smiekla naudu, par pusvelti -
10 пустяковина
sīkums, nieks -
11 свадебщик
kāznieks -
12 это для меня пустяк
ncolloq. tas man tīrais nieks -
13 это мне нипочём
ncolloq. tas man tīrais nieks
См. также в других словарях:
nieks — niẽks įv. Niẽks neži̇̀no, kiẽk lai̇̃ko tai̇̃ užtrùks … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… … Dictionary of the Lithuanian Language
niekas — 1 niẽkas pron. det. (2, 4); SD194, R joks žmogus ar daiktas, nė vienas: Jau niekas tavęs taip giliai nemylės, kaip tavo nuliūdęs poeta! Mair. Niekas jai neberūpėjo, niekuo nebetikėjo J.Bil. Mano šuva niẽko (ant nieko) neloja Ss. Nors gaisras… … Dictionary of the Lithuanian Language
rodyti — 1 rodyti, o (rodžia Kp, Čb, Sn; PK93, ija; N), ė ( ijo) 1. tr. R, Sut, N, K duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti: Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus J. Rodyti kam paveikslą, nuotrauką NdŽ. Dabar nerodžiu nieko niekam JnšM. Dedąs pinigus … Dictionary of the Lithuanian Language
šaukti — šaũkti ia, ė 1. intr. SD1196, SD402, Q33, H, R, MŽ395, Sut, K, M, L, Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti: Šaukiu, šūkauju, klykauju SD118. Didžiu balsu šaukti N. Bepradėm šaukia, kad ateitum J. Pradėjo šaũkt, aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmatuoti — 1 išmatuoti tr. 1. KI145, J matuojant nustatyti ko didumą, daugumą: Nieks neišmatavo jūrų gilybės, nieks nepasiekė spindinčios žvaigždės S.Nėr. Liepė keturims matininkams, didims galvočiams, išmatuoti visą pasaulę S.Dauk. Tai ji išmatuos plonas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išstovėti — išstovėti; H162, LL296 1. intr. Rtr, Š išbūti kurį laiką stovint, stačiam: Valandomis ji išstovėdavo ties langu NdŽ. Aš išstovėjau savo adynas J. Kaip žydo žvakės išstovėjo par visas mišias, nė vienas neatsiklaupė Vkš. Kur ten atsisėsi –… … Dictionary of the Lithuanian Language
kišti — kìšti, a, o ( ė) tr. K; R 1. dėti į ką ankštą, kimšti, murdyti, grūsti: Kìšk į kišenių sūrį J. Duoną kept ar ką džiovint į kakalį (krosnį) kiša K.Donel. Nekìšk šaukšto į svetimą puodą BŽ249. Raktas ne tas, netinka, o vis dėlto kiša [į spyną]… … Dictionary of the Lithuanian Language
kočioti — kočioti, ioja, iojo (brus. кaчaць) tr. 1. M, R250, KBII198 su kočėlais lyginti drabužius: Su kočiolù ir valkauninku, arba kultuve, kočiok drapanas, drabužius, plovinius J. Dar mano marškiniai ir nekočioti Dglš. O kur tu kočiosi, mano mergužėlė?… … Dictionary of the Lithuanian Language
nutikti — nutìkti; Q86, M 1. intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pasitaikyti, įvykti, atsitikti: Kas nutìko, ar sergąs esi, kad guli? J. Ką jos (kortos) tę parodys – kas nutiñka, tas nutiñka Aps. Kas nutìko, kaimynėl, kas? Skrb. Kas nutìko su akia? Slnt.… … Dictionary of the Lithuanian Language