niekinti

См. также в других словарях:

• niekinti — niẽkinti vksm. Niẽkina mẽlą, apgaũlę, tinginỹstę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• niekinti — niẽkinti, ina, ino K, niekinti NdŽ 1. tr. rodyti panieką, žiūrėti iš aukšto, be pagarbos: Kam tu jį niẽkini, t. y. už niekus turi! J. Savi kaip tik pradeda niekint, tai ir kiti tada Sdk. Meisteris nėra toks išdidus, kad leistų save niekinti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• žiūrėti — žiūrėti, žiū̃ri (žiū̃ria Kpr, žiūro DrskŽ), ėjo KBII167, K.Būg, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; Q310, H, H206, R, R19,200, MŽ, MŽ266, MŽ1113, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL116,276,310, ŠT30,85,199 1. intr. K, BŽ77 akis nukreipti į ką,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• niekas — 2 niẽkas sm. (2, 4) 1. R81 mažai naudingas, mažai reikalingas, prastas, menkos vertės daiktas: Čia ne niẽkas, čia labai geras daiktas NdŽ. Gaus kokį niekẽlį ir džiaugiasi Sb. Anas iš niekų tokį turtą susikrovė Ds. Kad jau, sako, čystai už… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• koja — 1 koja sf. (1) K; SD259, R 1. viena iš porinių kūno dalių, kuriomis žmogus ar koks kitas padaras eina: Siuvėjas žingsniuoja, aukštai kilnodamas kojas P.Cvir. Kojom nebepainu, nebegaliu Skp. Vaikas viena koja basa nubėgo J.Jabl. Pasukus ratelį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• mindžioti — mìndžioti, ioja, iojo tr. 1. R, K, J kojomis trypti, trempti: Vaikai, nemìndžiokit lysių! Gs. Galvijus vis ant vienos pievos ganyti ir ją mindžioti duoda K.Donel1. Oi, šąla dreba žalia rūtelė, žirgelio mindžiojama (d.) J.Jabl. Kardais kapojo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• minti — 1 mìnti, a (mẽna Krš), mynė 1. tr. SD39, K trypti, mindyti: Gyvoliai ančlaidmu ir pardėm mina sėjimus ir pėdoja daigus vasarojaus J. Minu aš ant tako geltonus lapus V.Myk Put. Paskui jie abudu nukeliavo tolyn, mindami po savo kojų treškantį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• spjaudyti — spjaudyti, o (spjaudžia), ė 1. SD347, Ch1Mr14,20, R, MŽ, Sut, N, K, L, LL147 iter. spjauti 1: Širdis susibridijo, ir todėl spjaudo J. Kol kas mes sveiki esam, tik aš čia spjaudžiau kraujais Trk. Kosėjo kosėjo, kraujais spjaudė – plaučiai nesveiki …   Dictionary of the Lithuanian Language

• spjauti — spjauti, na ( ja K, J; H, R, MŽ, N, Rtr), spjovė 1. intr., tr. tėkšti iš burnos seiles, skreplį ar kt.: Atsikrenkštęs spjoviau J. Spjaumi N. Spjauju ant ko SD255. Kraujų spjauju SD116. Gavau eiti į ligoninę, turėjau kraujo spjauti Plng. Kad tau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• abydyti — ×abỹdyti, ija, ( yja), ijo ( yjo) (brus. oбидить) tr. 1. SD118, K, Kv skriausti, skausti. Kam tu tą vaiką abỹdiji, ar širdies neturi? Kkl. Rūstybės prieš tuos, kurie jį abydijo, neparodė SPI67. ║ žeisti, niekinti: Valgyk, neabỹdyk šeiminykės… …   Dictionary of the Lithuanian Language