laibėti

См. также в других словарях:

• laibėti — laibėti, ėja, ėjo intr. 1. Kos43, NdŽ, DŽ plonėti, lieknėti: Daugelio žalialapių samanų sporinė, į apačią laibėdama, palaipsniui pereina į kotelį rš. 2. liesėti: Sirgdamas laibėsi (tęvėsi) J. 3. eiti plonyn (apie balsą): Balsas kaskart laibėjo ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

• laibėti — vksm. Mẽdis į viršūnę laibėja …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• klienėti — klienėti, ėja, ėjo intr. darytis klienam, lieknam, laibėti: Vaikai augdami kartais pradeda klienėti Als …   Dictionary of the Lithuanian Language

• laibti — laibti, sta, o intr. NdŽ; SD362, Sut, N eiti laibyn, laibėti: Menko[je] duono[je] laibsi greitai J …   Dictionary of the Lithuanian Language

• laibėjimas — sm. (1) → laibėti 2: Neišpasakytas jos laibėjimas – serga ar ką! Slm. Čia jau nebe laibėjimas, o džiūvimas Sb …   Dictionary of the Lithuanian Language

• liepimas — 3 liepìmas sm. (2) → 3 liepti. 1. kanapių ar linų pluoštelis, priduriamas prie šakos (vijos, vielos), verpiant siūlą, vejant virvę ar pinant pynę: Nemoki vyti: jau seniai reikėjo liepìmą priliepti – juk matai, kad pradėjo laibėti Brs. Keletą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• nulaibėti — intr. nuplonėti: Beržo stiebas esti nulaibėjęs rš. [Grūzdo] kotas trumpas, į apačią nulaibėjęs EncIX721. laibėti; nulaibėti; palaibėti; sulaibėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• palaibėti — intr. J pasidaryti truputį plonesniam, liesesniam: Palaibėjęs kiek, gal tenai duona prastesnė Ėr. laibėti; nulaibėti; palaibėti; sulaibėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• plonėti — plonėti, ėja, ėjo intr. 1. eiti plonyn, darytis plonam, plonesniam: Saulė jau gerai šildo – ledas plonėja Vb. Pavasarį sniego danga plonėja rš. Jam lašiniai ėmė plonėti DŽ. 2. DŽ1 lysti. 3. DŽ1 laibėti (apie balsą). plonėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

• skvilbti — skvil̃bti, sta, o intr. laibėti; plg. 2 skvirbti 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• sulaibėti — intr. J 1. pasidaryti plonam: Gelsvosios voveruškos kotas į apačią sulaibėjęs rš. 2. Ėr, Pc suliesėti: Matai, pabuvai mieste ir tuoj sulaibėjai Šts. laibėti; nulaibėti; palaibėti; sulaibėti …   Dictionary of the Lithuanian Language