kvailinti

См. также в других словарях:

• kvailinti — kvaĩlinti, ina, ino, kvailinti NdŽ 1. tr. K daryti kvailą, mulkinti: Spauda buržuazijos rankose yra įrankis darbo žmonių masėms kvailinti (sov.) sp. Tu pats kito ir nekvailink, kad gerai apie tą dalyką nežinai Žvr. kvaĩlinančiai adv.: Triukšmas …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kvailinti — kvai̇̃linti vksm. Nesiléisk kvai̇̃linamas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• kvailinimas — kvaĩlinimas sm. (1) K 1. → kvailinti 1: O kad išvengus [= išvengtume] kvailinimo, reikia mums subruzti nusiversti nuo sprando išnaudotojus Žem. 2. K → kvailinti 3. kvailinimas; apkvailinimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apkvailinti — apkvaĩlinti tr. 1. Š padaryti kvailą, apmulkinti: Petras kaip apkvailintas išėjo laukan rš. | refl.: Užgėrė lašą ir apsikvailino, t. y. kvaila patapo J. 2. refl. pasirodyti kvailam, apsigauti, neapsižiūrėti, nesusiorientuoti: Tą pirkdamas aš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atkvailinti — atkvaĩlinti 1. tr. padaryti nebekvailą: Žmonių iš karto neatkvailinsi rš. 2. intr. atkvaišinti, atžioplinti: Tik in vakaro namo atkvailino Ktk. kvailinti; apkvailinti; atkvailinti; įkvailinti; iškvailinti; nuk …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atnorėti — 1. tr. Š atgauti ką norimą: Vargu beatnorės jie (ponai) kuomet baudžiavą J.Jabl. 2. intr. J nustoti norėti. | refl.: Norėjo norėjo ir atsinorėjo Grž. Pamėgintų pašienauti kaitroje, atsinorėtų saulutėje šildytis V.Krėv. Matyt, jūs jau atsinorėjot… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• durnavoti — ×durnavoti, oja, ojo (brus. дypнaвaць) 1. intr. kvailioti: Tuščia tavęs, durnavok JV20. ^ Visi durni, ale kožnas kitap durnavoja Drsk. 2. intr. triukšmauti, šėlti, smarkauti: Šnapso prisigėręs pradėjo durnavot BsMtII46. ║ siausti, siautėti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• durninti — ×dur̃ninti, ina, ino tr., dùrninti 1. daryti durną, kvailinti, mulkinti: Kaimynas tave durnins, t. y. darys durniumi J. Ilgai, vaikeli, nedur̃ninsi (neapgaudinėsi) žmonių, greit užsidirbsi į skūrą Vvr. 2. Š vadinti, laikyti durniumi: Pats durnas …   Dictionary of the Lithuanian Language

• durniuoti — ×durniuoti, iuoja, iãvo intr. 1. būti kvailam, netekti proto, kvailioti: Nuo jo (tokio augalo) durniuoja Dglš. ^ Žėdnas durnius kiteip durniuoja Ds. 2. nerimtai elgtis, išdarinėti kvailystes, triukšmauti: Mes geriam, durniuojam Ut. Ko čia dabar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• dūrinti — 2 ×dūrinti, ina, ino (sl.) tr. kvailinti, mulkinti: Ir už ką dar tu mane dūrini? Nmn. ║ refl. prarasti protą: Nuo durnadagių dūrinas žmones Mrc …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iškvailinti — iškvaĩlinti 1. tr. Š išvadinti kvailiu: Jis mane iškvailino ir atžagareiviu praminė Ašb. Žinai – mokytieji: jiems bet tik iškvailinti prastas žmogelis Vaižg. 2. intr. K išeiti kaip kvailam, išdvoklinti. kvailinti; apkvailinti; atkvailinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language