klestėti

См. также в других словарях:

• klestėti — klestėti, klẽsti (klẽsta, klẽsčia J), ėjo 1. intr. vešėti, gerai augti, tarpti; žydėti: Gėlės klestėjo ant langų LzP. Po triobos langais rūtų darželis, kur mėtos, lelijos, jurginai, gvazdikai balti, raudoni žiedai – tik klesti, tik kvepia Žem …   Dictionary of the Lithuanian Language

• klestėti — vksm. Nuo sẽno Lietuvojè klestėjo žemdirbỹstė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• klėstėti — klėstėti, klė̃sti(?), ėjo intr. būti išsiplėtusiam: Sėdėjo, klėstėjo kaip erškėtėliai JV539 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• klestinti — 1 klẽstinti, ina, ino tr. 1. R, N, J, BŽ617 pleventi, šiurenti, judinti: Kad aukštyn žiūri, pamatai sudriskusį kraiką, ant kurio sklypus nuplėštus klẽstina vėjai K.Donel. Klestina vėjas lapus MŽ. 2. caus. klestėti 1; duoti klestėti, auginti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• paklestėti — intr. kiek klestėti: Pasidžiaugtau saulės šviesa, pakvėpuotau džiaugsmu, pagyventau, paklestėtau kaip lakus paukštelis B.Sruog. klestėti; išklestėti; paklestėti; perklestėti; suklestėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• perklestėti — intr. nustoti klestėti, baigtis: Žinok gerai, mergužele, tavo jaunystelė paržydės, parklestės kaip darže žolelė Lk. klestėti; išklestėti; paklestėti; perklestėti; suklestėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• suklestėti — intr. imti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakilti: Tarybų valdžios metais suklestėjo mūsų respublikoje švietimas, mokslas, literatūra ir menas (sov.) sp. Sustiprės, suklestės mūs šalis – pažangos ir taikos švyturys (sov.) rš. klestėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• bujoti — ×bujoti, oja, ojo (l. bujać) intr. tarpiai augti, klestėti, vešėti: Kūkaliai gerai bujoja ir nesėti Lp. Bujoja bujoja [žirniai], o sėklos nėra Gg. Oho, čia žemė gera – viskas auga, bujoja Drsk. | prk.: Mano vargelis nieko nebojo, labiau bujojo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• dėvėti — dėvėti, dė̃vi ( ėja, dė̃via), ėjo 1. tr., intr. SD1194, B, R vilkėti, nešioti: Antri metai dėviù kepurę Dkš. Kokia kepure dė̃vi? Kp. Aš tą senąją sermėgą jau nedėviù K. Jis dė̃vi tik ryzais Mrc. Šilkus verpė, šilkus audė, šilkelius dėvėjo Šd.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• erdvė — erdvė̃ sf. (4) erdvė (1), er̃dvė (2) A.Baran 1. fil. viena iš pagrindinių materijos buvimo formų, apibūdinama jos tįsa bei apimtimi: Erdvė bei laikas – ne paprastos reiškinių formos, o objektyviai realios būties formos rš. Ji stovi aukšt erdvės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• gobėti — 1 gobėti, gõbi, ėjo tr., intr. nešioti skarą užsigaubus, gaubėti, klestėti: Mergos (skepetą, ta) gõbi, moters ryši Š. Skepeta jau gobėta J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language