-
1 kilmingas
-
2 kilmingas
знатный; высокородный -
3 высокородный
kilmingas (1) -
4 знатный
kilmingas (1) -
5 སྐུ་ཡ་རབས་
[sku ya rabs]kilmingas; kilnus. -
6 སྐྱེ་བ་རྒྱལ་
[skye ba rgyal]kilnus, kilmingas; vyras. -
7 སྐྱེ་བ་མཐོ་བ་
[skye ba mtho ba]kilmingas; vyras. -
8 སྐྱེ་བ་ཡག་པོ་
[skye ba yag po]kilmingas. -
9 ཁུངས་ཅན་
[khungs can]kilmingas. -
10 ཅང་ཤེས་
[cang shes]ājñāneya - a) viską žinantis, išmintingas; b) perk. kilmingas; grynakraujis (apie arklį). -
11 རྗེ་
[rje]1) svāmin, ārya, prabhu - valdovas, šeimininkas; vyresnysis viršininkas; kilmingas žmogus; 2) "Kilmingasis": Kartikos (ka rti ka) ep. -
12 དྲག་པ་
[drag pa]I taisytis, sveikti, gerėti (apie sveikatą); དྲག་པ་ bzos - išgydyti. II 1) kilnus, kilmingas; solidus, respektabilus; aukščiausias, vyriausias; aukščiausios rūšies arba laipsnio; mi དྲག་པ་ bajoras; 2) galingas, stiprus; pasiutęs; žiaurus; nirtus; griežtas; skad དྲག་པ་ stiprus balsas; khrims དྲག་པ་ griežta bausmė. -
13 བཙུན་པ་
[btsun pa]I 1) taurus, kilnus, kilmingas; 2) bhadanta - garbusis (pagarbus vienuolių ep.); 3) "garbingasis" (Budos ep.); 4) budistų vienuolis; 5) gamin - (budistų šventyklos) tarnautojas. II prasāra - plėtimas(is); plitimas. III mathana - (sviesto) mušimas, (pieno) plakimas; teliuskavimas, skalandavimas. -
14 ཕ་ཚན་ཆེ་བ་
[pha tshan che ba]kilmingas, aukštos kilmės. -
15 ཕོ་ཤན་
[pho shan]kilnus, kilmingas žmogus. -
16 དབུ་རྨོག་བཙན་པ་
[dbu rmog btsan pa]kilmingas ir turtingas. -
17 ཕོ་ཆེ་བ་
[pho che ba]unnata - aukštos padėties asmuo; (iš)kilnus, taurus; kilmingas, aukštos kilmės. -
18 ཚན་པོ་
[tshan po]1) daug; 2) kilmingas, aukšto rango, didus; skye bo ཚན་པོ་ dvarininkas, tituluotas asmuo. -
19 ཡ་ཚད་པ་
[ya tshad pa]kilmingas. -
20 རིགས་མཐོ་
[rigs mtho]kilmingas, aukštos kilmės.
- 1
- 2
См. также в других словарях:
kilmingas — kilmìngas, a adj. (1) 1. J, J.Jabl, NdŽ, BŽ 45 kuris aukštos kilmės, kilęs iš bajorų: Puškinas buvo kilmingo kilimo sp. Palemono legendos tikslas buvo įrodyti, kad lietuviai už juos kilmingesni rš. Pamatė būrį kilmingų ir didelių ponų rš. O… … Dictionary of the Lithuanian Language
kilmingas — kilmi̇̀ngas, kilmi̇̀nga bdv. Kilmi̇̀ngas žmogus … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
didus — didùs, ì adj. (4) 1. gausus, apstus: Kukavo rytą ir vakarėlį, kol iškukavo jauną dukrelę, iš tetušėlio didų pasogėlį Brž. Eina, plaukia per gireles vaiskas, didus vaiskelis KrvD53. 2. stiprus, smarkus: Oi dėl to graudžia graudus grausmelis, ba… … Dictionary of the Lithuanian Language
didžiagiminis — didžiagiminis, ė (neol.) smob. kas kilmingas: Tarė Šiaurės šeimininkė savo žentui Ilmarinui: „Didžiagimini, ko sėdi, ko budi, rinktini žemės?“ Sab … Dictionary of the Lithuanian Language
kilmingumas — kilmingùmas sm. (2) → kilmingas: 1. NdŽ. 2. Darbas parodo žmogaus kilmingumą rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pakilus — pakilùs, ì adj. (4), (3b) [K]; SD121,127, Q161 1. pakilęs, aukštas (apie vietą): Žinosim, kur slesna vieta, kur pakilì Lp. Svėdasų miestelis stovi ne kalne, tiesa, vis dėlto labai pakilioje vietoje Vaižg. Susiradau sau vietą ant pakilaus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
papuošplunksnis — papuošpluñksnis, ė smob. (2) kas kokiu nors išorės bruožu stengiasi pasirodyti esąs kilmingas, orus: Aš pažįstu daug tokių papuošplunksnių pravardžių A1884,319 … Dictionary of the Lithuanian Language
prakilnus — prakilnùs, ì adj. (4) 1. Q137 žr. kilnus 1: Darbininkų judėjimas eis tiesiuoju keliu prie savo prakilnių tikslų (sov.) rš. Tesie skaisti širdis ir prakilni mintis! Vd. Dievs ant sosto prakilnaũs tau paliepė sėstis K.Donel. prakilnù n.: Idant… … Dictionary of the Lithuanian Language
rankovė — sf. (1) 1. SD315, R, N, K drabužio dalis, dengianti ranką: Jupa su rankovėm, o šlebė be rankovių J. Apsivilk šitais [marškiniais], su rankovėm – atsikasojai, ir gerai Smal. Rankovėj skylė pratrūko Šlčn. Išvirkščia rankovė Dkš. Rankovėm siaurą… … Dictionary of the Lithuanian Language
tituluotas — tituluotas, a adj. (1) turintis titulą, titulų, kilmingas: Senas tituluotų bajorų, buvusių to dvaro savininkų, giminės herbas restauruotas A.Gric … Dictionary of the Lithuanian Language
turnyrinis — turnỹrinis, ė adj. (1) 1. skirtas sporto turnyrui: Turnỹrinė lentelė DŽ1. Turnỹrinė šachmatų partija DŽ1. 2. skirtas patinų dvikovai: Ragai – stipriųjų, drąsiųjų puošmena, kilmingas turnyrinių kovų ginklas sp … Dictionary of the Lithuanian Language