-
1 kelis
kelis a. n.klupstas (tarm.), klupstis (niek.), kulnas -
2 keliş
1) приход2) грам. падежkeliş affiksleri - падежные окончания3) kelişi güzel - перен. кое-как, как-нибудь, как попало -
3 kelis
колено -
4 klupstas
kelis a. n.klupstas (tarm.), klupstis (niek.), kulnas -
5 klupstis
kelis a. n.klupstas (tarm.), klupstis (niek.), kulnas -
6 kulnas
kelis a. n.klupstas (tarm.), klupstis (niek.), kulnas -
7 affiks
грам. аффикс, окончаниеср. yalğamamülkiyet affiksleri - аффиксы принадлежностиhaberlik affiksleri - аффиксы сказуемостиkeliş affiksleri - падежные аффиксы -
8 al
1) положение, состояниеorta allı - середняк, зажиточный2) самочувствиеalını soramaq - справляться (спрашивать) о здоровье3) грам. обстоятельствоtarz alı - обстоятельство образа действияyer alı - обстоятельство местаvaqıt alı - обстоятельство времениsebep alı - обстоятельство причиныmaqsat alı - обстоятельство цели4) падежсм. keliş5) al (zamanı) - грам. настоящее время (глагола)ср. şimdiki zamaner alda - во всяком случае, всё же6) алый, румяныйal toru - рыжий (о масти)al kördim - алое увидел (детск. игра)произн. альрешение, разрешениеal etmek - решать, разрешать (вопрос, проблему) -
9 baş
1) головаbaş aylanuv - головокружениеbaşım aylana - у меня голова кружится, у меня голова идёт кругомbaş egmek - преклонятьсяbaş kütmek - морочить голову2) главныйbaş cümle - грам. главное предложениеbaş keliş - грам. именительный падеж3) началоbaşta - в начале, сначалаbaştan soñunace - от начала до концаbaş arif - начальная буква4) sofra başında - за столомçoqraq başında - у родникаuçurım başında - на краю пропасти5) o başından - с той стороны, с того конца6) bir baş yüksek - на голову вышеbaştan ayaq - с головы до ногbaşını aşamaq - погубить (кого-л.)baş köterüv, baş qaldıruv - мятежbaş maqale - передовая статьяbaş yasızı - участьbaşından keçirmek - пережить, перенестиbaşını qurtarmaq - избавитьсяbaş etamamaq - не совладеть, не справиться -
10 türlenüv
1) изменение2) грам. şahısça türlenüv - изменение по лицамsayıca türlenüv - изменение по числамcınısça türlenüv - изменение по родамkeliş affikslerinen türlenüv - изменение по падежам, склонение -
11 blaisėti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
12 blankti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
13 blėsti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
14 dvisti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
15 gesti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
16 irti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
17 iš rikiuotės eiti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
18 krikti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
19 merktis
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011) -
20 pleinėti
gesti 1. darytis netinkamam, netvirtamirti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)iš rikiuotės eiti (knyg.)krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)2. mažėti ugniai ar šviesaiblaisėti (tarm.)blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)pleinėti (tarm.)plėnyti (tarm.)slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)
- 1
- 2
См. также в других словарях:
Kelis — Kelis. (2010) Kelis Rogers (* 21. August 1979 in Harlem, New York) ist eine US amerikanische Hip Hop und R B Sängerin. Inhaltsverzeichnis … Deutsch Wikipedia
Kelis — Nom Kelis Rogers Caloteira Naissance 21 août 1979 (1979 08 21) (32 ans), New York, États Unis … Wikipédia en Français
Kelis — en una presentación en el Rise Festival en Londres el 15 de Julio de 2007 Datos generales Nacimiento 21 de agosto de 1979 … Wikipedia Español
kelis — kẽlis dkt. Įbri̇̀do į vándenį iki̇̀ kẽlių … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kelis — statusas T sritis topografinė išorės anatomija atitikmenys: lot. Genu ryšiai: platesnis terminas – koja … Paukščių anatomijos terminai
kelis — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Genu ryšiai: platesnis terminas – užpakalinė koja siauresnis terminas – kelio girnelė siauresnis terminas – pakinklis … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
Kelis — Infobox Musical artist Name = Kelis Img capt = Background = solo singer Birth name = Kelis Rogers Born = birth date and age|1979|8|21 New York, New York, United States Died = Origin = Genre = R B, electropop, electro, electronic rock, alternative … Wikipedia
kelis — 2 kẽlis sm. (2), kelỹs (4) 1. žr. 1 kelias 1: Tiesus kẽlis pro pupas: kur eisi, vis čia užeisi J. Šis kelis tiesiog Sch150. Važiuojamas, jojamas kelỹs KI168. Pro juos eina toks kelỹs Gs. Dabar sunkus kelỹs sienojam vežt Ukm. 2. žr. 1 kelias … Dictionary of the Lithuanian Language
Kelis — Sp Kèlis Ap Käl liuksemburgiškai Ap Kayl prancūziškai, vokiškai L Liuksemburgas … Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė
kelis — 1 kẽlis sm. (2) Lz, Vel; SD97, R227, MŽ303, N kelỹs (4) K, LsB299, K.Būg, Kv, Slnt, Snt, Nm 1. šlaunies ir blauzdos kaulų susijungimo vieta: Lažininkai braidžiodavo iki kelių vandeny, plačiu dalgio mostu kirsdami žolelę J.Marc. Ant kelių… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėlis — 2 kėlis sm. Plng apatinė laivo dalis … Dictionary of the Lithuanian Language