-
1 выть
kaukti (ja, ė) -
2 гудеть
-
3 завывать
-
4 ལྡིར་བ་
[ldir ba]I 1) būti išpūstam; lto ལྡིར་བ་ a) didelis pilvas; b) "pūstašonis", apvalainas (pvz. apie ąsotėlį, ritualinį indą); 2) būti pasipūtusiam, išdidžiam. II kaukti (apie vėją); griausti (apie griaustinį). -
5 hoot
[hu:t] 1. verb1) (to sound the horn of a car etc: The driver hooted (his horn) at the old lady.) duoti (signalą)2) ((of car etc horns, sirens etc) to make a loud noise, as a warning, signal etc: You can't leave the factory till the siren hoots.) (su)pypsėti, (su)kaukti, (su)švilpti3) ((of owls) to call out: An owl hooted in the wood.) ūbauti4) ((of people) to make a loud noise of laughter or disapproval: They hooted with laughter.) prapliupti juoku, nušvilpti2. noun1) (the sound of a car etc horn, a siren etc.) signalas, kaukimas2) (the call of an owl.) ūbavimas3) (a loud shout of laughter or disapproval.) garsus juokas, (nu)švilpimas•- hooter- not care a hoot / two hoots -
6 whine
1. verb1) (to utter a complaining cry or a cry of suffering: The dog whines when it's left alone in the house.) kaukti2) (to make a similar noise: I could hear the engine whine.) gausti3) (to complain unnecessarily: Stop whining about how difficult this job is!) dejuoti, verkšlenti2. noun(such a noise: the whine of an engine.) kauksmas, gausmas
См. также в других словарях:
kaukti — kaũkti vksm. Naktimi̇̀s miškè vilkai̇̃ kaũkė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kaukti — kaũkti, ia, ė 1. intr. R, MŽ269, N, K, M, Š, Slnt, Ms, Krtv rėkti klaikiu balsu, staugti: Laukinis (vilkas), šuva, pilvas kaũkia J. O visokios šmėklos kaukė vilkais, cypė gyvatėmis, lojo šunimis J.Bil. Pradėjo visos sodos šunes kaukdami loti… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkaukti — atkaũkti, ia, àtkaukė 1. intr. kaukiant ateiti: Gi žiūriu – atūžia, atšvilpia, atkaũkia! ps. 2. intr. kaukimu atsakyti, atsiliepti: Turėję atkaukti, arba atloti, tais žodžiais S.Dauk. | refl.: Vilkas staugė, tarsi jame šimtas kitų vilkų… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškaukti — iškaũkti, ia, ìškaukė 1. intr. įstengti kaukti: Šuva užkimęs, neiškaũkia Ėr. 2. intr. išeiti, išbėgti kaukiant: Iškaũkia, išlekia šunys Pc. 3. tr. kaukimu išpranašauti nelaimę (ppr. mirtį): Jei šuo kaukia, tai ką nors iškauks: ar vestuves, ar … Dictionary of the Lithuanian Language
nukaukti — nukaũkti, ia, nùkaukė 1. intr. kaukiant smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: Nùkaukė nùkaukė [šuva] gilyn krūmuos ir nebemačiau, kur jis prapuolo Kp. Ar tu žinai, kas buvo tas vyras, kuris nùkaukė čia keliu? Gž. | Kažin kur kaukas nùkaukė… … Dictionary of the Lithuanian Language
staugti — staugti, ia, ė intr. Š, DŽ, NdŽ, Nm, Ds, Lkm, staũgti KI636, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr; L, Ser 1. SE172, R, N, Sut, K, M, Š, Vl, Kp, Pb, Švnč, Imb išduoti pratisą gūdų garsą, kaukti (ppr. apie vilkus, šunis): Staugia šuva, kad prijaučia ką, o kaukia… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkaukti — užkaũkti, ia, ùžkaukė 1. intr. pradėti kaukti, staugti: Prie varčios atsitūpęs užùkaukė šuva Slm. Užustaugė, užukaukė vėtra rš. Tarp marių plačių, kad užkaukia vilnis, plačiau man siūbuoja krūtinė Mair. | refl.: Susyk kuliamoji dar didžiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
įkaukti — įkaũkti, ia, į̃kaukė intr. smarkiai kaukti: Ir įkaũkia gi mūsų girioje rudenį vilkai! Š. | refl.: Naktį kad įsikaukia girioj vilkai – net klaiku! rš. kaukti; apkaukti; atkaukti; įkaukti; iškaukti; nukaukti; pakaukti; prikaukti; … Dictionary of the Lithuanian Language
κωκύω — (Α) (κυρίως για γυναίκες) 1. κλαίω δυνατά, θρηνώ («ἀμφ αύτῷ χυμένη λίγ ἐκώκυε», Ομ. Ιλ.) 2. μοιρολογώ νεκρό με δυνατές φωνές («ἀλλ εἶμι κἀν θανοῡσι κωκύσουσ ἐμὴν Ἀγαμέμνονός τε μοῑραν», Αισχύλ.). [ΕΤΥΜΟΛ. < *κυ κύ ω, με ανομοίωση το ρ.… … Dictionary of Greek
aiksėti — aiksėti, i, ėjo intr., aiksėti, aĩksi, ėjo Ds 1. aičioti, dejuoti, verkti: Ko tu čia aiksi kap parsirėkęs vaikas? Mrj. Ana ir nekliudyta aiksi Ds. Neaiksėk, bet dirbk! Skp. Kad tu aiksėtum po ledu kojas pakišęs! Rmš. 2. loti, kaukti: Kai tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkaukti — apkaũkti, ia, àpkaukė 1. tr. apgožti: Žolės bulves àpkaukė Šl. Visą daržą žolės apkaũkia, nespėjame nė ravėti Šd. Rugiai žolių apkaukti Jnšk. 2. intr. apželti: Apìkaukė daržas žole – nė brokų nesimato Krs. Atarkit bulves – apkaũks, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
