-
1 изъясняться
kalbėti (kalba, jo) -
2 speak
[spi:k]past tense - spoke; verb1) (to say (words) or talk: He can't speak; He spoke a few words to us.) kalbėti2) ((often with to or (American) with) to talk or converse: Can I speak to/with you for a moment?; We spoke for hours about it.) šnekėti3) (to (be able to) talk in (a language): She speaks Russian.) kalbėti4) (to tell or make known (one's thoughts, the truth etc): I always speak my mind.) sakyti5) (to make a speech, address an audience: The Prime Minister spoke on unemployment.) kalbėti•- speaker- speaking
- spoken
- - spoken
- generally speaking
- speak for itself/themselves
- speak out
- speak up
- to speak of -
3 talk
[to:k] 1. verb1) (to speak; to have a conversation or discussion: We talked about it for hours; My parrot can talk (= imitate human speech).) kalbėti(s), šnekėti(s)2) (to gossip: You can't stay here - people will talk!) apkalbinėti, kalbėti3) (to talk about: They spent the whole time talking philosophy.) kalbėti apie2. noun1) ((sometimes in plural) a conversation or discussion: We had a long talk about it; The Prime Ministers met for talks on their countries' economic problems.) pokalbis, derybos2) (a lecture: The doctor gave us a talk on family health.) paskaita, pokalbis3) (gossip: Her behaviour causes a lot of talk among the neighbours.) apkalbos4) (useless discussion; statements of things a person says he will do but which will never actually be done: There's too much talk and not enough action.) kalbos•- talking book
- talking head
- talking-point
- talk show
- talking-to
- talk back
- talk big
- talk down to
- talk someone into / out of doing
- talk into / out of doing
- talk someone into / out of
- talk into / out of
- talk over
- talk round
- talk sense/nonsense
- talk shop -
4 དྲང་པོར་
[drang por]tiesiai; atvirai, nuoširdžiai; དྲང་པོར་ 'gyur ba - tapti tiesiu; tapti sąžiningu; དྲང་པོར་ 'dod pa - nuoširdžiai (atvirai) norėti; དྲང་པོར་ byed pa - daryti tiesiu, tiesinti; དྲང་པོར་ smra ba - aiškiai kalbėti; atvirai (nuoširdžiai) kalbėti. -
5 ཁ་གདང་བ་
[kha gdang ba]1) plačiai išsižioti; žiovauti; 2) perk. nieko nedaryti; 3) kalbėti. -
6 སྐད་ཆ་
[skad cha]1) kathā, ālāpa - pokalbis; སྐད་ཆ་ 'grub pa - susitarti; སྐད་ཆ་ rgyag pa / rgyab pa / 'dri ba / byed pa / lab pa / shod pa - kalbėti, kalbėtis; 2) vārttā - naujiena; žinia, pranešimas. -
7 སྐད་པ་
[skad pa]1. kalbėti, pasakoti; 2. 1) aiškintojas; mokytojas; 2) vardu, vadinamasis. -
8 སྐད་སྦོམ་པོ་
[skad sbom po]bosas (storas balsas); སྐད་སྦོམ་པོ་ lab - kalbėti bosu. -
9 བཀའ་མོལ་
[bka' mol]pagarb. pasitarimas; derybos; pokalbis; བཀའ་མོལ་ gnang ba / mdzad pa - pagarb. kalbėti, šnekėti; tartis, derėtis. -
10 བཀའ་སྩོལ་བ་
[bka' stsol ba]1) āmantrayate - kalbėti; kreiptis; nurodyti, liepti (kai kalbantysis yra aukštos padėties asmuo); 2) prašyti pamokymų. -
11 ཁ་གཅང་
[kha gcang]iškalbingas, iškalbus, gražiakalbis; ཁ་གཅང་ byed pa - gražiai kalbėti. -
12 ཁ་དིག་པ་
[kha dig pa]neaiškiai kalbėti, mikčioti. -
13 ཁ་སྤོན་
[kha spon]1) = kha ton; 2) drąsiai kalbėti. -
14 བཀྱོན་པ་
[bkyon pa]I plūsti, barti. II predikatyvinė morfema (verbalizatorius), vartojama "pagarbių" sudėtinių veiksmažodžių daryboje (atitinkanti rgyag / rgyab): phyag mda' བཀྱོན་པ་ šaudyti; bod skad བཀྱོན་པ་ kalbėti tibetiškai; bka' བཀྱོན་པ་ peikti, priekaištauti. -
15 སྐད་དམའ་བ་
[skad dma' ba]1. tylus balsas; 2. tyliai kalbėti. -
16 ལྐོག་ཏུ་ལབ་པ་
[lkog tu lab pa]konfidencialiai kalbėti. -
17 ཁ་ཤོར་བ་
[kha shor ba]1) kalbėti neapgalvotai, neapdairiai; 2) buksuoti, slysti. -
18 ཁ་དབང་ཆོག་
[kha dbang chog]sugebantis svariai kalbėti, turįs iškalbingumo dovaną. -
19 གྱེར་བ་
[gyer ba]1) dainingai kalbėti; 2) nuklysti. -
20 ཆེད་དུ་བརྗོད་པ་
[ched du brjod pa]a) girti; pritarti; b) kalbėti turint kokį nors tikslą; c) udāna - iškilminga (svarbi) kalba.
См. также в других словарях:
kalbėti — kalbėti, kal̃ba (kal̃bi Lz), ėjo J; SD156, R, MŽ2122, M 1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalbėti — vksm. Kalbėkite garsiaũ! … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
liežuvis — liežùvis sm. (2) K; R 1. ragavimo organas, taip pat kalbos padargas: Gerkite bent alaus, beplepant ir liežuviai sudžiūvo Žem. Kopūstai karšti, nenudek liežùvio Rm. Šuva iškišęs liežuvį alsuoja Pn. Jaučio ilgas liežuvis, bet kad šnekėt negali Žž … Dictionary of the Lithuanian Language
žodis — žõdis sm. (2) KBII68, K, LsB290, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD342, KlG5, H, H227, R, R406, MŽ, MŽ547, OsG5, Sut, N, BzB342, L, žodỹs (4) NdŽ 1. svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška: Kiekviena kalba… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukti — sùkti, a, o ( ė) 1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė … Dictionary of the Lithuanian Language
užrišti — užrišti, ùžriša, o (ùžrišė) 1. tr. apsukus, uždėjus priveržti: Už ragų jaučiui užùrišta, ir vedžioja Pb. Ažrišk virvę až ragų ir veskis Ds. An kaklo jaučiui žùriša ir aria Rod. Inspaudžia gerai [kartį ant vežimo] ir žùriša Pls. Suriši tris… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
burna — burnà sf. (3) K, bùrna (1) Vž, Plt 1. SD58, R tuštuma tarp lūpų ir gerklės: Bedantė burnà K. Bùrna kartais džiūna Krt. Mažas ką sustveria, tuoj į bùrną Dkš. Ans tur pilną bùrną vandens, užpurkš akis Grg. Nesrėbk karštą, išdegsi burnelę Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
kliedėti — kliedėti, kliedi (klieda, kliesti), ėjo J, J.Jabl, kliedėti, i ( ėja Lnkv), ėjo RŽ, BŽ27,104, Sb 1. intr. SD5,254 netekus sąmonės kalbėti beprasmius, neturinčius sąryšio žodžius; kalbėti miegant; klejoti, svaičioti: Motulė iš karščio visą naktį… … Dictionary of the Lithuanian Language
leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… … Dictionary of the Lithuanian Language
paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… … Dictionary of the Lithuanian Language