-
1 jig
-
2 འཇིག་རྟེན་གཉིས་
['jig rten gnyis]"du pasauliai": a) snod kyi 'jig rten - negyvųjų daiktų pasaulis; b) bcud kyi 'jig rten - gyvų būtybių pasaulis. -
3 འཇིག་རྟེན་འཇིག་པ་
['jig rten 'jig pa]lokābhibhāvana - pasaulio žūtis. -
4 འཇིག་ལྟ་
['jig lta]= 'jig tshogs la lta ba. -
5 འཇིག་རྟེན་རྭ་བ་
['jig rten rwa ba]= 'jig rten snang ba. -
6 འཇིག་རྟེན་དབང་མོ་, འཇིག་རྟེན་དབང་སྲས་མོ་
['jig rten dbang mo, 'jig rten dbang sras mo]"Pasaulio valdovė": Žaliosios Taros (sgrol ljang) ep.Tibeto-lietuvių žodynas > འཇིག་རྟེན་དབང་མོ་, འཇིག་རྟེན་དབང་སྲས་མོ་
-
7 འཇིག་རྟེན་ཤིང་རྟ་མ་
['jig rten shing rta ma]poet. upė, upės tėkmė ("pasaulio vežimas"). -
8 འཇིག་རྟེན་གསུམ་
['jig rten gsum]trilokī - a) trys pasauliai (dangus, žemė, "požemis"); b) trys sferos ('dod khams - kāmadhātu - Norų sfera; gzugs khams - rūpadhātu - Formos sfera; gzugs med khams - arūpadhātu - Beformė sfera. -
9 འཇིག་རྟེན་གསུམ་གྱི་མགོན་པོ་
['jig rten gsum gyi mgon po]trilokanātha - "Trijų pasaulių globėjas": 1) Butano dvasinio valdovo (Dharmaradžos) titulas; 2) Avalokitešvaros (žr. spyan ras gzigs) ep. -
10 འཇིག་རྟེན་འདུལ་
['jig rten 'dul]lokajit - "Pasaulio tramdytojas" (Budos ep.). -
11 འཇིག་རྟེན་འདོད་མ་
['jig rten 'dod ma]poet. puiki, graži moteris. -
12 འཇིག་རྟེན་འདྲེན་པ་
['jig rten 'dren pa]lokanāyaka - "Pasaulio vedlys" (Budos ep.). -
13 འཇིག་རྟེན་གནས་པ་
['jig rten gnas pa]pasaulio būvis. -
14 འཇིག་རྟེན་གསུམ་མགོན་
['jig rten gsum mgon]žr. 'bri gung skyob pa... -
15 འཇིག་རྟེན་གསུམ་ལྡན་
['jig rten gsum ldan]"Trijų pasaulių šeimininkas" = Išvara (dbang phyug). -
16 འཇིག་རྟེན་ལྷ་མིའི་ཐེག་པ་
['jig rten lha mi'i theg pa]"Pasaulietiška žmonių ir dievų važiuoklė" - pirmoji iš devynių Njingmos sistemos "Važiuoklių". -
17 འཇིག་དུས་
['jig dus]pasaulio (visatos) žūties laikotarpis. -
18 འཇིག་གནས་
['jig gnas]sunaikinimo vieta (t.y. laidojimo apeigos atlikimo - lavono sudeginimo arba sukapojimo - vieta; kapinės). -
19 འཇིག་པ་
['jig pa]1. būt. bzhig, bshig arba bshigs / būs. gzhig / liep. shig arba shigs - 1) griauti, naikinti; laužyti, daužyti; 2) (nu)smukti, žlugti, žūti; prapulti; 2. vināša - naikinimas, griovimas, žūtis, išnykimas, žlugimas. -
20 འཇིག་པ་ཅན་
['jig pa can]dūlėjantis, mirtingas, laikinas, netvarus, nepastovus.
См. также в других словарях:
jig — jig·a·boo; jig·a·ma·ree; jig; jig·gered; jig·gers; jig·get; jig·gety; jig·gish; jig·gly; jig·gy; jig·man; rig·a·ma·jig; thing·um·a·jig; what·you·may·jig·ger; jig·ger; jig·gle; thing·a·ma·jig; … English syllables
Jig — Jig, n. [OF. gigue a stringed instrument, a kind of dance, F. gigue dance, tune, gig; of German origin; cf. MHG. g[=i]ge fiddle, G. geige. Cf. {Gig} a fiddle, {Gig} a whirligig.] [1913 Webster] 1. (Mus.) A light, brisk musical movement. [1913… … The Collaborative International Dictionary of English
Jig-Ai — Жанр Горграйнд Годы с 2005 Страна … Википедия
jig — jig1 [jig] n. [prob. < MFr giguer, to gambol, dance < gigue, a fiddle < MHG giga (akin to ON gigja) < OHG * gigan (> Ger dial. geigen), to move back and forth] 1. a) a fast, springy sort of dance, usually in triple time b) the… … English World dictionary
Jig — Jig, v. i. 1. To dance a jig; to skip about. [1913 Webster] You jig, you amble, and you lisp. Shak. [1913 Webster] 2. To move with a skip or rhythm; to move with vibrations or jerks. The fin would jig off slowly, as if it were looking for nothing … The Collaborative International Dictionary of English
Jig — Jig, v. t. [imp. & p. p. {Jigged}; p. pr. & vb. n. {Jigging}.] [1913 Webster] 1. To sing to the tune of a jig. [1913 Webster] Jig off a tune at the tongue s end. Shak. [1913 Webster] 2. To trick or cheat; to cajole; to delude. Ford. [1913… … The Collaborative International Dictionary of English
jig — (n.) lively dance, 1560s, perhaps related to M.Fr. giguer to dance, or to the source of Ger. Geige violin. Meaning piece of sport, trick is 1590s, now mainly in phrase the jig is up (first attested 1777 as the jig is over). As a verb from 1580s … Etymology dictionary
jig — ● jig nom masculin (anglais jig) Appareil de concentration gravimétrique dans lequel la matière traitée est soumise à un mouvement vertical alternatif, appelé pistonnage … Encyclopédie Universelle
Jig — [englisch, dʒɪg], Bezeichnung für einen englisch irischen Volkstanz, der am häufigsten im 6/8 Takt, jedoch auch in einer Reihe anderer Taktarten (2/4, 2/2, 9/8, 3/8, 9/4, 6/4) vorkommt. Musikalisch handelte es sich dabei ursprünglich um… … Universal-Lexikon
Jig — [dʒig] die; , s <aus gleichbed. engl. jig zu altfr. giguer »tanzen, springen«>: 1. seit dem 16. Jh. auf den brit. Inseln verbreiteter Volkstanz ohne feste Form. 2. engl. Schreibung für ↑Gigue … Das große Fremdwörterbuch
jig — ► NOUN 1) a lively dance with leaping movements and music in compound time. 2) a device that guides tools and holds materials or parts securely. ► VERB (jigged, jigging) 1) dance a jig. 2) move up and down with a quick jerky motion … English terms dictionary