-
21 འཇིག་པ་པོ་
['jig pa po]griovėjas, naikintojas. -
22 འཇིག་པའི་བསྐལ་པ་
['jig pa'i bskal pa]saṃvartakalpa - visatos žūties laikotarpis, didžiojo visatos miego laikotarpis. -
23 འཇིག་རྟེན་སྣང་བ་
['jig rten snang ba]lokāloka - mit. "pasaulio šviesa" (pasaulį supančios kalnų virtinės, už kurios prasideda tamsos karalystė, pav.). -
24 འཇིག་རྟེན་མིག་
['jig rten mig]lokacakṣus- "pasaulio akis": a) Budos ep.; b) poet. salė; c) poet. ist. locava (sanskr. tekstų vertėjas į tibetiečių kalbą). -
25 འཇིག་རྟེན་མིག་བསྒྱུར་གྱི་ད་ཀཱི་སྤུན་ལྔ་
['jig rten mig bsgyur gyi da kI spun lnga]penkios dakinės-nemirtingosios seserys (žr. jo mo tshe ring mched lnga, gyvenančios Everesto viršūnėje).Tibeto-lietuvių žodynas > འཇིག་རྟེན་མིག་བསྒྱུར་གྱི་ད་ཀཱི་སྤུན་ལྔ་
-
26 འཇིག་རྟེན་མེས་པོ་
['jig rten mes po]"Pasaulio prosenis" = Brahma (tshangs pa). -
27 འཇིག་རྟེན་མོས་པ་
['jig rten mos pa]lokābhilāṣa - žemiškas prisirišimas, žemiški norai. -
28 འཇིག་རྟེན་མྱུར་སྐྱོབ་
['jig rten myur skyob]"Greitoji pasaulio gynėja" = Tara (sgrol ma). -
29 འཇིག་རྟེན་བཞག་པ་
['jig rten bzhag pa]kosmografija. -
30 འཇིག་རྟེན་ལས་འདས་པ་
['jig rten las 'das pa]a) išėjęs už pasaulio ribų, pranokęs pasaulį, šventasis; b) nepasaulietiškas; transcendentinis. -
31 འཇིག་རྟེན་ལས་འདས་པའི་ཆོས་
['jig rten las 'das pa'i chos]lokottara-dharma - transcendentiniai (nepasaulietiški) elementai. -
32 འཇིག་རྟེན་ལས་འདས་པའི་ཡེ་ཤེས་
['jig rten las 'das pa'i ye shes]lokottara-jñāna - transcendentinis suvokimas (žinojimas, išmintis). -
33 འཇིག་རྟེན་གྱི་བླ་མ་
['jig rten gyi bla ma]"Pasaulio Mokytojas" (Budos ep.). -
34 འཇིག་རྟེན་གྱི་བློ་ངོ་
['jig rten gyi blo ngo]pasauliui juntama atjauta, gailestingumas. -
35 འཇིག་རྟེན་གྱི་གཙོ་བོ་
['jig rten gyi gtso bo]lokajyeṣṭha - "Pasaulio vadas" (Budos ep.). -
36 འཇིག་རྟེན་གྱི་ཚུལ་
['jig rten gyi tshul]lokayātrā - žemiškas paprotys. -
37 འཇིག་རྟེན་མགོན་པོ་
['jig rten mgon po]"Pasaulio globėjas": 1) Budos ep.; 2) Avalokitešvaros (žr. spyan ras gzigs) ep. -
38 འཇིག་རྟེན་རྒྱང་འཕེན་པ་
['jig rten rgyang 'phen pa]lokajata (Čarvakos įkurta materialistų-terminalistų sekta senovės Indijoje). -
39 འཇིག་རྟེན་དབང་ཕྱུག་
['jig rten dbang phyug]Lokešvara - "Pasaulio viešpats": 1) Avalokitešvaros (žr. spyan ras gzigs) ep.; 2) = Brahmos (tshangs pa) ep. -
40 འཇིག་རྟེན་མཆོད་བསྟོད་
['jig rten mchod bstod]vienas iš aštuonių Njingmos tradicijos Herukų.
См. также в других словарях:
jig — jig·a·boo; jig·a·ma·ree; jig; jig·gered; jig·gers; jig·get; jig·gety; jig·gish; jig·gly; jig·gy; jig·man; rig·a·ma·jig; thing·um·a·jig; what·you·may·jig·ger; jig·ger; jig·gle; thing·a·ma·jig; … English syllables
Jig — Jig, n. [OF. gigue a stringed instrument, a kind of dance, F. gigue dance, tune, gig; of German origin; cf. MHG. g[=i]ge fiddle, G. geige. Cf. {Gig} a fiddle, {Gig} a whirligig.] [1913 Webster] 1. (Mus.) A light, brisk musical movement. [1913… … The Collaborative International Dictionary of English
Jig-Ai — Жанр Горграйнд Годы с 2005 Страна … Википедия
jig — jig1 [jig] n. [prob. < MFr giguer, to gambol, dance < gigue, a fiddle < MHG giga (akin to ON gigja) < OHG * gigan (> Ger dial. geigen), to move back and forth] 1. a) a fast, springy sort of dance, usually in triple time b) the… … English World dictionary
Jig — Jig, v. i. 1. To dance a jig; to skip about. [1913 Webster] You jig, you amble, and you lisp. Shak. [1913 Webster] 2. To move with a skip or rhythm; to move with vibrations or jerks. The fin would jig off slowly, as if it were looking for nothing … The Collaborative International Dictionary of English
Jig — Jig, v. t. [imp. & p. p. {Jigged}; p. pr. & vb. n. {Jigging}.] [1913 Webster] 1. To sing to the tune of a jig. [1913 Webster] Jig off a tune at the tongue s end. Shak. [1913 Webster] 2. To trick or cheat; to cajole; to delude. Ford. [1913… … The Collaborative International Dictionary of English
jig — (n.) lively dance, 1560s, perhaps related to M.Fr. giguer to dance, or to the source of Ger. Geige violin. Meaning piece of sport, trick is 1590s, now mainly in phrase the jig is up (first attested 1777 as the jig is over). As a verb from 1580s … Etymology dictionary
jig — ● jig nom masculin (anglais jig) Appareil de concentration gravimétrique dans lequel la matière traitée est soumise à un mouvement vertical alternatif, appelé pistonnage … Encyclopédie Universelle
Jig — [englisch, dʒɪg], Bezeichnung für einen englisch irischen Volkstanz, der am häufigsten im 6/8 Takt, jedoch auch in einer Reihe anderer Taktarten (2/4, 2/2, 9/8, 3/8, 9/4, 6/4) vorkommt. Musikalisch handelte es sich dabei ursprünglich um… … Universal-Lexikon
Jig — [dʒig] die; , s <aus gleichbed. engl. jig zu altfr. giguer »tanzen, springen«>: 1. seit dem 16. Jh. auf den brit. Inseln verbreiteter Volkstanz ohne feste Form. 2. engl. Schreibung für ↑Gigue … Das große Fremdwörterbuch
jig — ► NOUN 1) a lively dance with leaping movements and music in compound time. 2) a device that guides tools and holds materials or parts securely. ► VERB (jigged, jigging) 1) dance a jig. 2) move up and down with a quick jerky motion … English terms dictionary