-
1 молодость
jaunumas (2)
См. также в других словарях:
jaunumas — jaunùmas dkt. Tei̇̃smas atsi̇̀žvelgė į vagi̇̀šių jaunùmą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
jaunumas — jaunùmas sm. (2) K, Š, NdŽ; DP187, R, MŽ289, M 1. → 1 jaunas 1: Viena išteka bagotumu, kita jaunumù, o mano mergučė gražumu Skr. Su jaunumù negali pasitikėti, gali vienkart numirti Šts. Kas to vaikio jaunùmas – dar nė ūsai neprasikalę! GK1939 … Dictionary of the Lithuanian Language
gaivingas — gaivìngas, a adj. DŽ gaivinamas, gydomas: Gaivingi saulės spinduliai meiliai glamonėjo senų mūrinių namų stogą LzP. Iš veido bruožų dingsta visas grožis, visas gaivingas jaunumas rš. Atgyti, pakilti su vilčia gaivinga rš. Gaivìngas lietus… … Dictionary of the Lithuanian Language
jaunis — 1 jaũnis sm. (2) 1. jaunumas: Koks jaũnis ano, kad diengalis! J. Koks čia jo be jaũnis, kad ketvirtą baigia dešimtį! Š. 2. žr. jaunystė 1: Kaip pasiklotai iš jaũnio, taip atsilsėtai an seno (senas būdamas) Lp. Nuog jaũnio jis tokis Lp. Man… … Dictionary of the Lithuanian Language
jaunybė — sf. (1) Š, jaunỹbė (2) K, LVII100; M 1. žr. jaunystė 1: Aš nušvisiu ir iškilsiu ir pasauliui sugrąžinsiu prarastą jaunybės džiaugsmą S.Nėr. Jo žydros, šnairios akys rodė jaunybės jausmų liuosumą ir našumą Žem. Vienus nuo pat jaunybės aplenkia… … Dictionary of the Lithuanian Language
laimintojas — laimintojas, a smob. (1) 1. rš kas laimina. 2. kas suteikia laimę: Jis kaip tik nori išdėstyti, kuriuo būdu mums tenka sveikata, jaunumas, grožė ir kaip šiuos žmogaus amžiaus laimintojus galima išlaikyti Vd. laimintojas; palaimintojas … Dictionary of the Lithuanian Language
suvartoti — tr. 1. K, LL63,234, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 išeikvoti poreikiams tenkinti: Pasiryžk, suvartok (išgerk) tų žolikių pakiuką i pagerėsi Krš. Vienus vaistus suvartojau, dabar reikia kitokių Krs. Priegimtinėje ūkėje antai ką žmogus pasitaisydavo, tą jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
svetmyla — sf. žr. svetmylybė: Jaunumas nežino, kas yra svetnauda ir svetmyla Vd … Dictionary of the Lithuanian Language
įšvilpimas — įšvilpìmas sm. (2) → 1 įšvilpti 5: Jaunumas padaro žmogų prieinamą visokiems įšvilpimams (sugestijoms) Vd. švilpimas; įšvilpimas; iššvilpimas; nušvilpimas; pašvilpimas; sušvilpimas … Dictionary of the Lithuanian Language
