-
1 išlįsti
išlįsti (išlenda, išlindo)вылезать (из норы) -
2 išlįsti iš savo kiauto
-
3 per pakaušį išlįsti
įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniamapkarsti (prk., šnek.)atbosti (tarm.)atgristiatsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)galvą (širdį) paėsti (šnek.)kutrinti (tarm.)nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)nugristi (tarm.)nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)pagristi (tarm.)pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)per pakaušį išlįsti (šnek.)įbjurti (šnek.)įbosti Kasdien vis tas pats — įbodo jau viskas! Sž2011)įgižti (tarm.)įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)įkarsti (prk., šnek.)įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)įkypti (tarm.)įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)įsigiežti (tarm.)įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)įsiėsti (šnek.) -
4 དཀུ་བརྟོལ་བ་
[dku brtol ba]išlįsti iš (krūtinės) šono (apie Budų gimimą). -
5 come out of one's shell
(to become more confident and less shy.) išlįsti iš savo kiauto, įsidrąsinti -
6 peep
I 1. [pi:p] verb1) (to look through a narrow opening or from behind something: She peeped through the window.) pažvelgti, išlįsti, pasirodyti2) (to look quickly and in secret: He peeped at the answers at the back of the book.) dirstelėti, žvilgtelėti2. noun(a quick look (usually in secret): She took a peep at the visitor.) dirstelėjimas, žvilgtelėjimasII 1. [pi:p] verb(to make a high pitched sound: The car horns were peeping.) pypsėti, pyptelėti2. noun(such a sound: the peep of a car horn.) pypsėjimas, pyptelėjimas -
7 вылезать
išsiropšti (čia, tė)išlįsti (išlenda, išlindo) (из норы)išlipti (išlipa, o)smukti (smunka, o) (волосы) -
8 gauti
griebti staiga imti rankomis, dantimis, nagais ir pan.gauti (tarm.)glaboti (tarm.)glemžtigrobti (šnek. Supykusi motina grobė kibirą ir nuėjo į laukus. Sž2011)stverti [...] pamačiau, kaip paviršius po plona velėna tyliai prasiskyrė, akivaras godžiai išsižiojo taikydamasis stverti mano kūną ir nugramzdinti tiesiai į liūną, tiesiai į pragaištį. VMPP)tverti Nedrįso vokietis tverti Mato, kurio akys žibėjo, taip energingai ir grasinančiai įsmeigtos į baroną. AŠl)čiupti Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt) -
9 glaboti
griebti staiga imti rankomis, dantimis, nagais ir pan.gauti (tarm.)glaboti (tarm.)glemžtigrobti (šnek. Supykusi motina grobė kibirą ir nuėjo į laukus. Sž2011)stverti [...] pamačiau, kaip paviršius po plona velėna tyliai prasiskyrė, akivaras godžiai išsižiojo taikydamasis stverti mano kūną ir nugramzdinti tiesiai į liūną, tiesiai į pragaištį. VMPP)tverti Nedrįso vokietis tverti Mato, kurio akys žibėjo, taip energingai ir grasinančiai įsmeigtos į baroną. AŠl)čiupti Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt) -
10 glemžti
griebti staiga imti rankomis, dantimis, nagais ir pan.gauti (tarm.)glaboti (tarm.)glemžtigrobti (šnek. Supykusi motina grobė kibirą ir nuėjo į laukus. Sž2011)stverti [...] pamačiau, kaip paviršius po plona velėna tyliai prasiskyrė, akivaras godžiai išsižiojo taikydamasis stverti mano kūną ir nugramzdinti tiesiai į liūną, tiesiai į pragaištį. VMPP)tverti Nedrįso vokietis tverti Mato, kurio akys žibėjo, taip energingai ir grasinančiai įsmeigtos į baroną. AŠl)čiupti Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt) -
11 griebti
griebti staiga imti rankomis, dantimis, nagais ir pan.gauti (tarm.)glaboti (tarm.)glemžtigrobti (šnek. Supykusi motina grobė kibirą ir nuėjo į laukus. Sž2011)stverti [...] pamačiau, kaip paviršius po plona velėna tyliai prasiskyrė, akivaras godžiai išsižiojo taikydamasis stverti mano kūną ir nugramzdinti tiesiai į liūną, tiesiai į pragaištį. VMPP)tverti Nedrįso vokietis tverti Mato, kurio akys žibėjo, taip energingai ir grasinančiai įsmeigtos į baroną. AŠl)čiupti Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt) -
12 grobti
griebti staiga imti rankomis, dantimis, nagais ir pan.gauti (tarm.)glaboti (tarm.)glemžtigrobti (šnek. Supykusi motina grobė kibirą ir nuėjo į laukus. Sž2011)stverti [...] pamačiau, kaip paviršius po plona velėna tyliai prasiskyrė, akivaras godžiai išsižiojo taikydamasis stverti mano kūną ir nugramzdinti tiesiai į liūną, tiesiai į pragaištį. VMPP)tverti Nedrįso vokietis tverti Mato, kurio akys žibėjo, taip energingai ir grasinančiai įsmeigtos į baroną. AŠl)čiupti Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt) -
13 imti
griebti staiga imti rankomis, dantimis, nagais ir pan.gauti (tarm.)glaboti (tarm.)glemžtigrobti (šnek. Supykusi motina grobė kibirą ir nuėjo į laukus. Sž2011)stverti [...] pamačiau, kaip paviršius po plona velėna tyliai prasiskyrė, akivaras godžiai išsižiojo taikydamasis stverti mano kūną ir nugramzdinti tiesiai į liūną, tiesiai į pragaištį. VMPP)tverti Nedrįso vokietis tverti Mato, kurio akys žibėjo, taip energingai ir grasinančiai įsmeigtos į baroną. AŠl)čiupti Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt) -
14 stverti
griebti staiga imti rankomis, dantimis, nagais ir pan.gauti (tarm.)glaboti (tarm.)glemžtigrobti (šnek. Supykusi motina grobė kibirą ir nuėjo į laukus. Sž2011)stverti [...] pamačiau, kaip paviršius po plona velėna tyliai prasiskyrė, akivaras godžiai išsižiojo taikydamasis stverti mano kūną ir nugramzdinti tiesiai į liūną, tiesiai į pragaištį. VMPP)tverti Nedrįso vokietis tverti Mato, kurio akys žibėjo, taip energingai ir grasinančiai įsmeigtos į baroną. AŠl)čiupti Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt) -
15 tverti
griebti staiga imti rankomis, dantimis, nagais ir pan.gauti (tarm.)glaboti (tarm.)glemžtigrobti (šnek. Supykusi motina grobė kibirą ir nuėjo į laukus. Sž2011)stverti [...] pamačiau, kaip paviršius po plona velėna tyliai prasiskyrė, akivaras godžiai išsižiojo taikydamasis stverti mano kūną ir nugramzdinti tiesiai į liūną, tiesiai į pragaištį. VMPP)tverti Nedrįso vokietis tverti Mato, kurio akys žibėjo, taip energingai ir grasinančiai įsmeigtos į baroną. AŠl)čiupti Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt) -
16 čiupti
griebti staiga imti rankomis, dantimis, nagais ir pan.gauti (tarm.)glaboti (tarm.)glemžtigrobti (šnek. Supykusi motina grobė kibirą ir nuėjo į laukus. Sž2011)stverti [...] pamačiau, kaip paviršius po plona velėna tyliai prasiskyrė, akivaras godžiai išsižiojo taikydamasis stverti mano kūną ir nugramzdinti tiesiai į liūną, tiesiai į pragaištį. VMPP)tverti Nedrįso vokietis tverti Mato, kurio akys žibėjo, taip energingai ir grasinančiai įsmeigtos į baroną. AŠl)čiupti Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt) -
17 dirsė
sėdmenys sėdimoji kūno vietadirsė (sv.)dugnas (juok.)dugninė (juok.)dugnolis (juok.)dūlė (juok.)kitas (antras) galas (šnek.)marmalynė (ret.)paskuigalis (tarm.)pasturgalis (šnek. Pylė su virvgaliu ranka ne ranka, koja ne koja, o pasturgaliui smūgis po smūgio krito. Ln)piesta (juok., prk.)raukai (euf.)raukšlė (euf.)raukšmetikas (juok.)raukšmetė (juok.)rūkulys (juok.)skeltoji (juok.)skeltuma (juok.)skersoji (šnek.)sproklė (juok.)strėngalis (šnek. Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai, Su botagu, kaip šulcui reik, tavo strėngalį drožė? M)subingalis (vulg.)subinė (vulg. Paskui jo plati subinė pamažu ėmė slinkti pro langą vidun, kol visi, stovintys apačioje, pamatė jo tarnybinių batų nutrintus padus. Žt)sėdenė (tarm.)sėdimoji (šnek.)sėdyba (tarm.)sėdynė Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt)sėdėtuvai (šnek.)sėdūklė (tarm.)sėdžia (ret.)užpakalis Julius parmetė Vacių žemėn ir gerokai jam užpakalį nuakėjo. Dm)žabalė (euf.) -
18 dugnas
sėdmenys sėdimoji kūno vietadirsė (sv.)dugnas (juok.)dugninė (juok.)dugnolis (juok.)dūlė (juok.)kitas (antras) galas (šnek.)marmalynė (ret.)paskuigalis (tarm.)pasturgalis (šnek. Pylė su virvgaliu ranka ne ranka, koja ne koja, o pasturgaliui smūgis po smūgio krito. Ln)piesta (juok., prk.)raukai (euf.)raukšlė (euf.)raukšmetikas (juok.)raukšmetė (juok.)rūkulys (juok.)skeltoji (juok.)skeltuma (juok.)skersoji (šnek.)sproklė (juok.)strėngalis (šnek. Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai, Su botagu, kaip šulcui reik, tavo strėngalį drožė? M)subingalis (vulg.)subinė (vulg. Paskui jo plati subinė pamažu ėmė slinkti pro langą vidun, kol visi, stovintys apačioje, pamatė jo tarnybinių batų nutrintus padus. Žt)sėdenė (tarm.)sėdimoji (šnek.)sėdyba (tarm.)sėdynė Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt)sėdėtuvai (šnek.)sėdūklė (tarm.)sėdžia (ret.)užpakalis Julius parmetė Vacių žemėn ir gerokai jam užpakalį nuakėjo. Dm)žabalė (euf.) -
19 dugninė
sėdmenys sėdimoji kūno vietadirsė (sv.)dugnas (juok.)dugninė (juok.)dugnolis (juok.)dūlė (juok.)kitas (antras) galas (šnek.)marmalynė (ret.)paskuigalis (tarm.)pasturgalis (šnek. Pylė su virvgaliu ranka ne ranka, koja ne koja, o pasturgaliui smūgis po smūgio krito. Ln)piesta (juok., prk.)raukai (euf.)raukšlė (euf.)raukšmetikas (juok.)raukšmetė (juok.)rūkulys (juok.)skeltoji (juok.)skeltuma (juok.)skersoji (šnek.)sproklė (juok.)strėngalis (šnek. Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai, Su botagu, kaip šulcui reik, tavo strėngalį drožė? M)subingalis (vulg.)subinė (vulg. Paskui jo plati subinė pamažu ėmė slinkti pro langą vidun, kol visi, stovintys apačioje, pamatė jo tarnybinių batų nutrintus padus. Žt)sėdenė (tarm.)sėdimoji (šnek.)sėdyba (tarm.)sėdynė Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt)sėdėtuvai (šnek.)sėdūklė (tarm.)sėdžia (ret.)užpakalis Julius parmetė Vacių žemėn ir gerokai jam užpakalį nuakėjo. Dm)žabalė (euf.) -
20 dugnolis
sėdmenys sėdimoji kūno vietadirsė (sv.)dugnas (juok.)dugninė (juok.)dugnolis (juok.)dūlė (juok.)kitas (antras) galas (šnek.)marmalynė (ret.)paskuigalis (tarm.)pasturgalis (šnek. Pylė su virvgaliu ranka ne ranka, koja ne koja, o pasturgaliui smūgis po smūgio krito. Ln)piesta (juok., prk.)raukai (euf.)raukšlė (euf.)raukšmetikas (juok.)raukšmetė (juok.)rūkulys (juok.)skeltoji (juok.)skeltuma (juok.)skersoji (šnek.)sproklė (juok.)strėngalis (šnek. Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai, Su botagu, kaip šulcui reik, tavo strėngalį drožė? M)subingalis (vulg.)subinė (vulg. Paskui jo plati subinė pamažu ėmė slinkti pro langą vidun, kol visi, stovintys apačioje, pamatė jo tarnybinių batų nutrintus padus. Žt)sėdenė (tarm.)sėdimoji (šnek.)sėdyba (tarm.)sėdynė Užsiropščiusi ant suolo pasikišo po sėdyne kojas – šitaip buvo saugiau, juk ir pastalė, ir pasuolė – gličios tamsos akivarai, iš kurių nežinia kas kada gali išlįsti ir čiupti jos baltas nuogas blauzdas. Žt)sėdėtuvai (šnek.)sėdūklė (tarm.)sėdžia (ret.)užpakalis Julius parmetė Vacių žemėn ir gerokai jam užpakalį nuakėjo. Dm)žabalė (euf.)
См. также в других словарях:
išlįsti — išlį̃sti, ìšlenda, išliñdo intr.; SD414 1. prasikišti, pasirodyti kam lendančiam, pereinančiam per ką: Vinis kiaurai per sieną išliñdo Rm. Vinutė išliñdo per padą [bato] – koją duria Prn. Išdžiūvus klijams, žirklėmis nukerpame išlindusius… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlisti — 1 išlìsti intr. išsklisti, išsiskirstyti: Jau išlìso didumas žmonių iš būdės, iš pagrabo, t. y. išsklido, išninko J. Visi žmonys išliso: namai pūsti paliko Kos39(Tv). Svečiai, veselninkai išlìso Gr. Po biškį debesiukai išlìso Skdv. listi;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlįsti — išlį̃sti vksm. Vaikai̇̃ išliñdo iš mi̇̀ško, iš vandeñs, iš miniõs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
tilpti — til̃pti, tel̃pa ( sta Rtr, NdŽ, DrskŽ; Sut, RtŽ, tel̃psta), o intr. K, Rtr; Sut 1. Q406, BtJn2,6, H, R, R287, MŽ, MŽ383, Sut, I, N, M, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ užtekti vietos, pareiti, išsitekti: Bau turim ruimą, bau telpam tavo tėvo bute CII272. Salėje … Dictionary of the Lithuanian Language
išlanda — ìšlanda sf. (1) Š, BŽ81 1. skylė, anga įlįsti ar išlįsti, landa: Iš ryto, žiūrėk, sveikiausis grybas, o vakare – vienos kirminų ìšlandos Vvr. Paukščiui įlįsti ir išlįsti padaromos išlandos rš. 2. prk. netikėtas išpuolis: Demaskuoti visas priešo … Dictionary of the Lithuanian Language
išlandžioti — iter. išlįsti. 1. intr. po vienas kito visiems išlįsti: Vištos išlandžiojo KII298. | Ana kliūst jam virintu [vandeniu] akysna – ir išlandžioj[o] akys kap vorai (ps.) Rod. 2. intr. vienas po kito išvaikščioti: Visi išlandžiojo į miestą rš. 3. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man … Dictionary of the Lithuanian Language
paišlįsti — paišlį̃sti, paìšlenda, paišliñdo (dial.) intr. daugelyje vietų išlįsti: Smegenai paišliñdę Dv. lįsti; antlįsti; aplįsti; atlįsti; įlįsti; išlįsti; paišlįsti; papaišlįsti; nulįsti; … Dictionary of the Lithuanian Language
papaišlįsti — papaišlį̃sti, papaìšlenda, papaišliñdo (dial.) intr. daugeliui išlįsti: Sutemus papaišliñdo vitvisi Dv. lįsti; antlįsti; aplįsti; atlįsti; įlįsti; išlįsti; paišlįsti; papaišlįsti; nulįsti; … Dictionary of the Lithuanian Language
perlįsti — intr. 1. išlįsti kiaurai per ką, persmigti: Vinis perlindo per sieną Prn. 2. pereiti per ką lendant, skverbiantis: Perlendu per tvorą SD296. Parlindo jis par apačią J. Krūmas išaugo taip tankus, jog joks gyvolis, žvėris ar žmogus negali perlįsti… … Dictionary of the Lithuanian Language
pralįsti — pralį̃sti, pràlenda, praliñdo intr. 1. išlįsti, prasiskverbti pro ką: Suaugo tokia tankynė, kad nė žmogus negali pralįst rš. [Pro spragą] ir jis pats pralenda, ir dar kitiems palieka, kad taip pat pralįstų Vaižg. [Tamsiose giriose] nei žmogus… … Dictionary of the Lithuanian Language