iškalbus

См. также в других словарях:

• iškalbus — iškalbùs, iškalbi̇̀ bdv. Iškalbùs vaiki̇̀nas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• iškalbus — iškalbùs, ì adj. (4) Rod, Šts; SD415, N, M kas moka gražiai, lengvai kalbėti, iškalbingas: Jau neužsikirs niekada, būdavo, mat gerai iškalbùs buvo Ds. Iškalbì mergiotė, kalbos jau nepristigs Ds. Ana iškalbì žmona Ad. Kaip jis buvo iškalbus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iškalbi — iškalbùs, iškalbi̇̀ bdv. Iškalbùs vaiki̇̀nas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• eiklus — eiklùs, ì adj. (4) 1. Lš, Lzd, Šmk kuris gali greitai eiti, bėgti, greitas: Eiklùs arklys – eina ir eina ir vis nepriilsta Vrn. Jo arkliai labai eĩklūs Šn. Ale jis ir eiklus, net tiek atėjo Mrs. Išjojo bernelis ... šyvo žirgelio, eiklaus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iš — 2 iš praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. veiksmo kryptį iš vidaus į išorę: iššokti, išmušti, išgrėbstyti, išnešti, ištraukti, išvesti, iššluostyti, iškviesti, išklysti, išgagėti, išbliauti (bliaunant išeiti). 2. veiksmo išplitimą erdvėje,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iškalbnus — iškalbnùs, ì adj. (4) žr. iškalbus: Iškalbnùs ko galva negalės, tai liežuviu padarys Vj. Labai iškalbnì boba Dglš. iškalbniaĩ adv.: Teip iškalbniaĩ pasakoja Vj …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iškalbumas — iškalbùmas sm. (2); M → iškalbus: Toks jau iškalbùmas (mokėjimas kalbėti) to piemenio! Pl …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išniūkti — 1 išniū̃kti, ia, ìšniūkė 1. tr. Šl šaukiant išvaryti, išginti: Kol tu aną kur išniū̃ksi, kol išvarysi – neina kaip kirminas, ir gana Užv. Žąsis iš avižų išniūkė Krkl. 2. intr. kurį laiką kalbėti, šnekėti: Išniūkėm su svečiu visą vakarą Š. ║ refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išsakus — išsakùs, ì adj. (4) 1. kuris greit išsako, kuris nelaiko paslapčių: Anas labai išsakùs – ką anas žino, tą ir visi Dkšt. 2. mokantis gerai kalbėti, iškalbus: Kunigėlis buvo neišsakus rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

• judrus — judrùs, ì adj. (4) 1. Š, FT vikrus, greitas, gyvas; judamas, judantis: Darbštus, judrus vaikas P.Cvir. Mažas būdamas, buvau labai judrus, visur esantis vaikas Mt. Jau berniukas buvo judrùs Lzd. Judrios blezdingos Vr. Jis tapo nepaprastai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kalbočius — kalbõčius, ė smob. (2) 1. DŽ kas daug kalba, kalbingas, iškalbus žmogus: Visame kaime jis vienas toks kalbõčius Kp. Tas vaikas bus, matyt, kalbõčius Kp. Jonelis, kaip didelis kalbočius, tik tarškia, tik tarškia Vb. Pamatysi pats, koks jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language