-
1 провисеть
iškabėti (iškaba, jo) (некоторое время)
См. также в других словарях:
iškabėti — iškabėti, ìškaba, ėjo intr. 1. išbūti kurį laiką pakabintam, kabančiam: Lašiniai per vasarą iškabėjo kamine Ėr. Vėliava ištisus metus bokšte iškabėjo rš. | refl.: Kaip išsikabėjusį (išrūkusį, išsistovėjusį) kumpį vežiman nuleisim? rš. | Kabink… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškabėti — vksm. Vė̃liava i̇̀štisus metùs bókšte iškabėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
iškabaldžiuoti — intr. iškabėti kurį laiką: Ė mūsų sūriai visus metus iškabaldžiãvo ant gryčios Ds. kabaldžiuoti; atkabaldžiuoti; iškabaldžiuoti; nukabaldžiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškaboti — 1 iškaboti žr. iškabėti: 1. Tris dienas iškabojo padžiauti ant karties kailiniai Prn. | refl.: Išsikabõs (išsilygins), kad ir sugramždėtas [drabužis] Klvr. 2. Baisus uparnumas vaiko: iškabojo perdien nevalgęs Skdt. kaboti; iškaboti; pakaboti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškaroti — 1 iškaroti intr. 1. iškyboti, iškabėti: Tik kap siūlo (kaip ant siūlo) iškarojom (vos išlikom gyvi) Lp. 2. išvargti: Visą pavasarėlį tik an vieno pieno iškarojom Rod. karoti; iškaroti; nusikaroti; prakaroti; … Dictionary of the Lithuanian Language
iškarėti — iškarėti, ìškari, ėjo intr. 1. Š išbūti pakibusiam, iškabėti. 2. Klm išdžiūti, susitraukti. karėti; iškarėti; nukarėti; sukarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškyboti — intr. 1. Š kurį laiką kyboti, iškabėti. 2. prk. šiaip taip išlikti, išsilaikyti: Iškybojau par visą karę nesugriautas Ggr. kyboti; iškyboti; nukyboti; pakyboti; perkyboti; prakyboti … Dictionary of the Lithuanian Language
kabėti — kabėti, kãba (kãbi), ėjo intr. Š; SD399, R6, M 1. būti pakabintam, nusvirusiam, nukarusiam, kaboti, karoti, kabaliuoti: Vyrų tenai nebuvo: vieni dalgiai tekabėjo J.Jabl. Vandens lašai tebekaba, tebežiba ant lapų J.Jabl. Varpai ... kabėjo BM69.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakabėti — pakabėti, pàkaba, ėjo intr. būti pakabintam kurį laiką: Penkias minutes pakabėjo ir jau išdžiūvo Lp. ◊ kir̃vis pakabėtų apie tvankų orą: Gryčioj kir̃vis pakabėtų Kp. kabėti; iškabėti; pakabėti; perkabėti … Dictionary of the Lithuanian Language
perkabėti — 1. tr. kabėjimu viršyti: Mano šoblia kaklo neperkabės (šoblia greičiau sudils negu kaklas, ant kurio ji kaba) LMD. 2. intr. pasvirti: Perkabąs kalnas (pasviręs, gresia nugriūti) KII245. kabėti; iškabėti; pakabėti; perkabėti … Dictionary of the Lithuanian Language
