griebtis

См. также в других словарях:

• griebtis — griẽbtis vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• griebti — griẽbti, ia, ė tr., intr. 1. čiupti, stverti, gauti: Šeimininkė užpykusi griebė šluotą P.Cvir. Nebėr jau pono ir piktų šunų, kurie ne vieną griebė už kulnų T.Tilv. Tuojau griebė kibirą ir nubėgo melžti V.Mont. Daug yra valkatų, kurie be darbo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• užstverti — užstverti, ùžstveria, užstvėrė 1. tr. NdŽ sustverti, nutverti. 2. refl. užsikabinti, įsikibti: Anas (išsigandęs vaikas) ažsistvėrė manę i rėkt pradė[jo] Dglš. ^ Kad bėgančio vilko nor uodegos ažsistvert (kad nors kiek būtų naudos) Ml. 3. refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apštakti — apštàkti intr. Skp, Pnd, Brž, Rz apkvaišti, apduiti: Pamačius ugnelę apštakaũ visai ir nebežinau ko griebtis Kp. Gal apštakaĩ, plikom rankom imdamas ugnį! Slm. Pirmą dieną visi greičiau apštañka [nuo alaus] Vb. Jonas stovėjo gale stalo kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• grobti — grobti, ia, ė, grõbti 1. žr. griebti 1: Ans nėko neveizi, groba iš nagų Tl. Grobiau katinuo už kupros ir sviedžiau laukan Mžk. Kurgi grobì kai žvėris, palauk, kol paduosiu! Lel. Pati grobė vaikus nešti laukan M.Valanč. Šaltis grobia širdį, t. y …   Dictionary of the Lithuanian Language

• gudragalviauti — gudragalviauti, iauja, iãvo intr. Š, Gs gudrauti, griebtis gudrybių: Net tie oratoriai, kurie negudragalviavo ir negudravo, suklupdavo sp. Žmogaus paskyrimas ne gudragalviaut, bet veikt! rš. Jis visaip gudragalviavo, bet nieko neišėjo rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iškilti — iškìlti intr. 1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išsipūtoti — ×išsipūtoti susipainioti, išsimušti iš vėžių, netekti nuovokos: Visai išsipūtojo, nežino, ko griebtis Dgl. pūtotis; išsipūtoti; susipūtoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iššokti — K 1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššok iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššokau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššoko Gdr. Driūkt pro langą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kabinėti — kabinėti, ėja, ėjo tr. 1. NdŽ iter. dem. kabinti 1: Kabinėk drabužius ant tvoros J. Sustojo abidvi valkstyti žemėn burnosus, kabinėja čia pat į gembes Plt. | refl. R: Kaip pareina tėvas, tai jis jam jau kabinėjasi an kaklo, kad jau beveik tėvą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kariauna — kariaunà sf. (2) 1. menk. kariautojai, karo klika: Daugiausia, ką fašistinė kariauna pasirodė sugebanti – tai dar kartą griebtis „blickrygo“ (žaibinio karo) idėjos sp. | Buliai baubdami šoko ant žalčių kariaunos rš. Aš su savo žmonėmis apsiimu… …   Dictionary of the Lithuanian Language