Перевод: с литовского на русский

с русского на литовский

gesti

  • 1 gesti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > gesti

  • 2 gesti

    (genda, gedo)
    портиться
    (gęsta, geso)
    гаснуть; тухнуть; угасать; потухать

    Lietuvių—rusų kalbų žodynas > gesti

  • 3 blaisėti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > blaisėti

  • 4 blankti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > blankti

  • 5 blėsti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > blėsti

  • 6 dvisti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > dvisti

  • 7 irti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > irti

  • 8 iš rikiuotės eiti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > iš rikiuotės eiti

  • 9 krikti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > krikti

  • 10 merktis

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > merktis

  • 11 pleinėti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > pleinėti

  • 12 plėnyti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > plėnyti

  • 13 slopti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > slopti

  • 14 streikuoti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > streikuoti

  • 15 trikti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > trikti

См. также в других словарях:

  • gesti — gèsti vksm. Gę̃sta ugni̇̀s, žvãkė, šviesà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gesti — 2 gèsti, gę̃sta (gę̃sa, geñsa, geñsta), gẽso intr. K, Š 1. nykti ugniai, šviesai; blėsti: Gaisras pamažu pradėjo gèsti Stak. Gę̃sta žarijos Dkš. Žvakė nenori degti, vis gę̃sta Rm. Matai, kad gazelis jau geñsta, eik gultų Kp. Pečius geñsa – …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gesti — 1 gèsti, geñda (gęsta), gẽdo intr. 1. irti, trikti; prastėti; pūti: Spyna jau geñda J. Dėl vienos gijelės audeklas negęsta NžR. Mašina pradėjo gèsti Stak. Ilgainiui trobesiai gesti pradėjo M.Valanč. Ar tavo dantys jau genda? J.Jabl. Kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gėsti — gėsti, ta (gėdžia), gėdo intr. gėdintis, drovėtis, nedrįsti: Aš gėstu, ir jijė susigėdo, kaip pasakiau J. | refl.: Kad su kitu žmogumi, gėstumys taip rokuoti, o su anais kitaip negali Plt. Žmogus ir gėdinamas nė kiek nesigėdo Grž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gęsti — gę̃sti, ta, geñto intr. Š giminiuotis; draugėn dėtis, bičiuliautis; bandžiauti: Aš gęstù su juma J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Gestì — gesticolare …   Mini Vocabolario milanese italiano

  • GESTÎ — f. Çirkinlik …   Yeni Lügat Türkçe Sözlük

  • gestíðian — wv/t2 to become hard; become strong, grow up, mature; make firm …   Old to modern English dictionary

  • gestire — gesti/re (1) v. intr. fare gesti, gesticolare, annaspare, sbracciarsi □ mimare. gesti/re (2) v. tr. amministrare, condurre, portare avanti, esercire, curare, dirigere, governare, reggere …   Sinonimi e Contrari. Terza edizione

  • guesting — ˈgestiŋ noun ( s) Etymology: Middle English gesting, from gerund of gesten archaic : the action of lodging or entertaining a guest …   Useful english dictionary

  • Old High German declension — Old High German is an inflected language, and as such its nouns, pronouns, and adjectives must be declined in order to serve a grammatical function. A set of declined forms of the same word pattern is called a declension. There are five… …   Wikipedia

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»