-
101 Ghana
f см Gana -
102 no tiene deseo
сущ.общ. (ningún) ему неохота (ninguna gana de) -
103 tener necesidad
гл.1) общ. (испытывать потребность) нуждаться (de), понадобиться (de)2) разг. проситься (о желании отправить естественную надобность; gana) -
104 rana
I f; М.; устар.пра́чкаII f; Кубара́на ( дерево семейства мотыльковых)III f; Куба; тех.стре́лка ( на железной дороге)IV f; com; Арг.; жарг.хитре́ц, ловка́ч••conmigo y la rana, es gana Вен. — ≡ меня́ на мяки́не не проведёшь
criar rana pa' jobo Куба — ≡ гнуть спи́ну на (чужо́го) дя́дю
-
105 a puñados
разг ↑ мно́го; нава́лом; (по́лным-) полно́; хоть отбавля́йgana el dinero a puñados — он гребёт де́ньги лопа́той
-
106 decente
adjприли́чныйа) ( о человеке) досто́йный; поря́дочныйб) (благо)присто́йныйв) поло́женный; подоба́ющий; досто́йныйpon decente el cuarto — приведи́ ко́мнату в поря́док; прибери́сь в ко́мнате
г) неплохо́й; удовлетвори́тельныйgana un sueldo decente — у него́ (скромный; но) прили́чный окла́д
-
107 puchero
m1) горшо́к; чугуно́к2) = cocido3) разг (ску́дная) еда́, пропита́ние, харч; frecsólo | gana | tiene | para el puchero — он едва́ зараба́тывает на хлеб
4) pl разг плакси́вая грима́саhacer pucheros — наду́ть гу́бы; ску́кситься; распусти́ть ню́ни
-
108 gaņ
(U. pr. gaņáyati/ganáyate — X;fut. gaņayişyáti/ganayişyáte; pf. gaņayāñ-cakára/cakré; aor. ájigaņat/újigaņata, ájagaņat/ájagaņata; pp. ganita) 1) считать, подсчитывать 2) складывать, суммировать 3) учитывать, принимать во внимание JTUT gaņá ♂ 1) собрание, объединение, союз 2) толпа 3) отряд; свита 4) разряд полубогов из свиты Шивы, во главе к-рой стоит Ганеша; см. ftr^ 2 1), Т^ПГ ; 5) словосочетание 6) прос, стопа -
109 Atipxaña
s.v.Persona que gana. Ganar -
110 IPA
вопрос.в испанской карточной игре "Truco", в которую играют парами, этот вопрос задают партнёру, чтобы узнать насколько хороши у него карты. Ответ, обычно, не отличается правдивостью…En el juego con cartas espanolas llamado"Truco", cuando es jugado en parejas; se utiliza para interrogar al companero sobre la calidad de sus cartas. Generalmente, la respuesta es una mentira; dado que gana el que miente mas y mejor. -
111 aceña
f2) см. azud 1)••andando gana la aceña, que no estándose queda ≈≈ без труда не вытащить рыбки из пруда
-
112 de
prep(в сочет. с арт. el образует del)1) соотв. рус. род. п.б) отношенияв) определительному (качественной оценки, возраста, материала и т.п.)г) целогое) мерыж) субъектаз) объектак) количества2) при указании на отправной пункт, начало движения из, с, от4) при указании предмета, темы, содержания книги, разговора и т.п. о, про; по5) при указании на время от, с6) при уточняющем определении по, в8) при указании на причину из, из-за, с, от9) (de + сущ.) соотв. рус. относ. прил.10) соотв. рус. твор. п.а) профессииб) субъектав) дополненияг) качества12) в составных названиях соотв. именительному приложения13) при названии лица в определительных констр. соотв. рус. им. п.- de pasode haberlo sabido antes no habría venido aquí — если бы я знал об этом раньше, не пришёл бы сюда
-
113 paciencia
f1) терпение, терпеливость2) спокойствие, невозмутимость; уравновешенность3) медлительность, нерасторопность4) терпимость, снисходительность- consumir a uno la paciencia
- gastar a uno la paciencia••paciencia y barajar ≈≈ на всякое хотенье есть терпенье
con paciencia se gana el cielo погов. ≈≈ терпение и труд всё перетрут
-
114 Ревность
♦ ( ENG jealousy)(евр. gana', греч. zeloo - ревновать)чувство, возникающее в ответ на осознанное вероломство или соперничество, как, напр., ненависть и зависть к другим. -
115 ambryti
prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimuambryti (menk., prk.)geinyti (tarm.)giežti (tarm.)glaboti (tarm.)gvoti (tarm.)kaulyti (šnek.)keliais eiti (šnek.)klebinti (šnek.)klunkti (tarm.)kluokti (tarm.)klūkti (tarm.)lilenti (tarm.)loti (menk., prk.)lūgoti (tarm.)maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)rankas bučiuoti (šnek.)svygnoti (tarm.)verventi (tarm.)vervėti (tarm.)zaunyti (menk.)zimbti (tarm.)zurnyti (menk.)zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)į kojas pulti (šnek.) -
116 geinyti
prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimuambryti (menk., prk.)geinyti (tarm.)giežti (tarm.)glaboti (tarm.)gvoti (tarm.)kaulyti (šnek.)keliais eiti (šnek.)klebinti (šnek.)klunkti (tarm.)kluokti (tarm.)klūkti (tarm.)lilenti (tarm.)loti (menk., prk.)lūgoti (tarm.)maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)rankas bučiuoti (šnek.)svygnoti (tarm.)verventi (tarm.)vervėti (tarm.)zaunyti (menk.)zimbti (tarm.)zurnyti (menk.)zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)į kojas pulti (šnek.) -
117 giežti
prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimuambryti (menk., prk.)geinyti (tarm.)giežti (tarm.)glaboti (tarm.)gvoti (tarm.)kaulyti (šnek.)keliais eiti (šnek.)klebinti (šnek.)klunkti (tarm.)kluokti (tarm.)klūkti (tarm.)lilenti (tarm.)loti (menk., prk.)lūgoti (tarm.)maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)rankas bučiuoti (šnek.)svygnoti (tarm.)verventi (tarm.)vervėti (tarm.)zaunyti (menk.)zimbti (tarm.)zurnyti (menk.)zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)į kojas pulti (šnek.) -
118 glaboti
prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimuambryti (menk., prk.)geinyti (tarm.)giežti (tarm.)glaboti (tarm.)gvoti (tarm.)kaulyti (šnek.)keliais eiti (šnek.)klebinti (šnek.)klunkti (tarm.)kluokti (tarm.)klūkti (tarm.)lilenti (tarm.)loti (menk., prk.)lūgoti (tarm.)maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)rankas bučiuoti (šnek.)svygnoti (tarm.)verventi (tarm.)vervėti (tarm.)zaunyti (menk.)zimbti (tarm.)zurnyti (menk.)zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)į kojas pulti (šnek.) -
119 gvoti
prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimuambryti (menk., prk.)geinyti (tarm.)giežti (tarm.)glaboti (tarm.)gvoti (tarm.)kaulyti (šnek.)keliais eiti (šnek.)klebinti (šnek.)klunkti (tarm.)kluokti (tarm.)klūkti (tarm.)lilenti (tarm.)loti (menk., prk.)lūgoti (tarm.)maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)rankas bučiuoti (šnek.)svygnoti (tarm.)verventi (tarm.)vervėti (tarm.)zaunyti (menk.)zimbti (tarm.)zurnyti (menk.)zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)į kojas pulti (šnek.) -
120 kaulyti
prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimuambryti (menk., prk.)geinyti (tarm.)giežti (tarm.)glaboti (tarm.)gvoti (tarm.)kaulyti (šnek.)keliais eiti (šnek.)klebinti (šnek.)klunkti (tarm.)kluokti (tarm.)klūkti (tarm.)lilenti (tarm.)loti (menk., prk.)lūgoti (tarm.)maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)rankas bučiuoti (šnek.)svygnoti (tarm.)verventi (tarm.)vervėti (tarm.)zaunyti (menk.)zimbti (tarm.)zurnyti (menk.)zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)į kojas pulti (šnek.)
См. также в других словарях:
gana — ganà adv. 1. pakanka, užtenka: Gana skelbti neapykantą ir raginti kariauti! sp. Gana jums žmonių kraujas lakti! Žem. Ganà jum rietenos! Kp. Gana, gana – nemušk! Jrb. Ganà jau, pavalgei! Dkš. Ganà, daugiau nebenoriu Krkl. Galgi yr kada ganà?… … Dictionary of the Lithuanian Language
gana — 1. ‘Deseo’: «Yo ya no tengo gana ninguna de emprender otra historia» (Gala Petra [Esp. 1980]). Se usa más comúnmente en plural expresivo, con el mismo sentido que en singular: «A veces me entran ganas de casarme de nuevo» (Sepúlveda Viejo [Chile… … Diccionario panhispánico de dudas
gana — (De or. inc.). f. Deseo, apetito, voluntad de algo. U. t. en pl. con el mismo significado que en sing. Ganas de [m6]comer, de [m6]dormir. mala gana. f. desus. Indisposición, desazón, molestia. abrir, o abrirse, las ganas de comer. frs. Excitar el … Diccionario de la lengua española
gana — sustantivo femenino 1. (preferentemente en plural) Deseo de hacer una cosa, de disfrutarla o de que ocurra: ¡Qué ganas tengo de que llegue el domingo! 2. (preferentemente en plural) Buena disposición, voluntad o agrado con que se hace una cosa:… … Diccionario Salamanca de la Lengua Española
gana — gana, con ganas expr. mucho, muy, con avidez. ❙ «La casa por dentro es hortera con ganas...» C. Rico Godoy, Cómo ser infeliz y disfrutarlo. ❙ «...los muerden con ganas.» Eduardo Galeano, Días y noches de amor y de guerra, 1978, RAE CREA. ❙… … Diccionario del Argot "El Sohez"
Gana — puede referirse a: Ghana, país africano; o Gaṇa, en el hinduismo, los vigilantes del dios Śiva. Esta página de desambiguación cataloga artículos relacionados con el mismo título. Si llegaste aquí a través de … Wikipedia Español
gana — s. f. 1. Grande apetite; fome. 2. Má vontade (a alguém). 3. [Portugal: Minho] Ramo grande de árvore … Dicionário da Língua Portuguesa
Gana — Gȁna ž DEFINICIJA geogr. država na S obali Gvinejskog zaljeva, Z Afrika, 238.535 km2, 13.754.000 stan., glavni grad Accra … Hrvatski jezični portal
Gana — Ganà dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gana — ganà prv. Griẽbk dár vi̇eną spùrgą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gana- — *gana , *ganam germ.?, stark. Neutrum (a): nhd. Gähnen; ne. yawn (Neutrum); Hinweis: s. *ganōn; Etymologie: s. ing. *g̑ʰan , Verb, gähnen, klaffen, Pokorny 411; … Germanisches Wörterbuch