galvočius

См. также в других словарях:

• galvočius — galvõčius dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• galvočius — 2 galvõčius, ė smob. (2) 1. kas geros galvos, galvotas, išmintingas, mokytas žmogus: Galvõčius daug išgalvos J. Jijė galvõčė yra J. Tikrai iš to vaiko bus galvočius M.Valanč. Mokė didis galvočius M.Valanč. Pamokyk, kad esi galvočius J.Jabl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• galvočius — 1 galvõčius sm. (2) galvos apmautuvas, apgõbtas; šalmas: Galvočiu apsimovęs galvą ir veidą, paskui susiveržė su šikšniniu diržu S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

• dumčius — 3 ×dum̃čius (brus. дyмчы, дyмeц, l. dumiec) sm. (2) 1. Q112, B, K galvočius, patarėjas: Vanags, ans klastorius, ir pelėda, jo dum̃čius, ... daug kasmets ... išgaišina nabagų K.Donel. Tam baisiai ausis primeluodavo jo tarnai ir dum̃čiai Jrk92.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• dūmočius — ×dūmõčius, ė smob. (2) J galvočius …   Dictionary of the Lithuanian Language

• galvininkas — 3 galviniñkas ( nỹkas), ė smob. (2) 1. J.Jabl, J galvotis, laiduotojas. 2. Trk kas geros galvos, gudragalvis, galvočius: Kad ir senas, kad ir plikas, bet až gero galvininko Slk. Grįžk atgal – ne tokių galviniñkų tenai prapuolė Vdk. Ne toki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• galvinys — 2 galvinỹs, ė̃ smob. (3a) 1. galvočius, gudragalvis: Jis didelis galvinỹs – išsisuks iš tos balos Kair. Ot galvinỹs žmogus buvo! Kair. Tokių galvinių̃ yra kiek reikia Kair. Suejo galviniaĩ ir nutarė prašymą duoti Šauk. 2. mokytas, išmintingas …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išgalva — ìšgalva scom. (1) galvočius: Čia vė ìšgalva – kad pakalbėjo, nei šiam, nei tam Bsg …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išgalvoti — 1. intr. kurį laiką galvoti: Visą naktį nemigau, išgalvojau Gs. 2. tr. baigti galvoti: Advė nesuspėjo tos minties iki galo išgalvoti I.Simon. 3. tr. išmanyti; nuspręsti: Galvote išgalvojau, kad nė šeip, nė teip išein J. Tie pasisakę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išmislininkas — ×išmìslininkas, ė smob. (1), išmisliniñkas (2) 1. galvočius, išradėjas: Iš to vaiko bus didelis išmìslininkas Up. Al , tas ponalis toks išmisliniñkas! Žd. 2. kas vis ko užsimano, ką išsigalvoja: Dar ko išsimanys, išmislininkas Pgr. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išmislinčius — ×išmisliñčius, ė smob. (2) Ds išgalvotojas, galvočius; išradėjas: Kaip matau, tu, broluti, išmislinčius! V.Piet. Na, koks ten išmislinčius ir sugalvojo kalvaratą! Dr. Pagirtasis išmislinčius Edisonas Kel1881,105 …   Dictionary of the Lithuanian Language