Перевод: с литовского на русский

с русского на литовский

eme

  • 1 blaisėti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > blaisėti

  • 2 blankti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > blankti

  • 3 blėsti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > blėsti

  • 4 dvisti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > dvisti

  • 5 gesti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > gesti

  • 6 irti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > irti

  • 7 iš rikiuotės eiti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > iš rikiuotės eiti

  • 8 krikti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > krikti

  • 9 merktis

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > merktis

  • 10 pleinėti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > pleinėti

  • 11 plėnyti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > plėnyti

  • 12 slopti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > slopti

  • 13 streikuoti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > streikuoti

  • 14 trikti

    gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam
    irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)
    iš rikiuotės eiti (knyg.)
    krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)
    streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)
    trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)
    2. mažėti ugniai ar šviesai
    blaisėti (tarm.)
    blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)
    blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)
    dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)
    merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)
    pleinėti (tarm.)
    plėnyti (tarm.)
    slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > trikti

  • 15 amalioti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > amalioti

  • 16 apsakinėti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > apsakinėti

  • 17 apsakoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > apsakoti

  • 18 armazuoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > armazuoti

  • 19 armėti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > armėti

  • 20 ausčioti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > ausčioti

Страницы

См. также в других словарях:

  • EME — can refer to:In organizations:*Emcor Group, a US construction company that has NYSE stock symbol EME *East Midlands Electricity, an electricity supply company in the East Midlands, UK *Electrical and Mechanical Engineering Branch, a personnel… …   Wikipedia

  • EME — (от англ.  Earth Moon Earth   «Земля  Луна  Земля»)  техника радиосвязи на УКВ с использованием Луны в качестве отражателя (пассивного ретранслятора). Получила распространение в 1960 е годы с введением новой элементной… …   Википедия

  • eme — sustantivo femenino 1. Nombre de la letra m: Delante de b y p se escribe eme. Frases y locuciones 1. irse a la eme Pragmática: afectado, eufemismo. Irse a la mierda: Le dije que se fuera a la eme y que me dejara en paz …   Diccionario Salamanca de la Lengua Española

  • Eme — Eme, n. [See {Eame}.] An uncle. [Obs.] Spenser. [1913 Webster] …   The Collaborative International Dictionary of English

  • -eme — in linguistics, noted as an active suffix and word formation element from 1953; from Fr. ème unit, sound, from phonème (see PHONEME (Cf. phoneme)) …   Etymology dictionary

  • -eme — [ēm] [Fr ème, unit, sound < phonème, PHONEME] combining form suffix combining form Linguis. a distinctive unit of language structure at a (specified) level of analysis, generally characterized as a class consisting of all the variant forms of… …   English World dictionary

  • EME — steht für: Electromagnetic Emission Electromagnetic Energy Elektrárna Mělník, das Kraftwerk Mělník in Tschechien Erde Mond Erde, Funkverbindung mit dem Mond als passivem Reflektor Flugplatz Emden in Ostfriesland (IATA Code) Siehe auch: EMEA …   Deutsch Wikipedia

  • Eme — steht für: Electromagnetic Emission Electromagnetic Energy Erde Mond Erde, Funkverbindung Flugplatz Emden in Ostfriesland (IATA Code) Siehe auch: EMEA …   Deutsch Wikipedia

  • -ème — ❖ ♦ Élément de mots savants, tiré de phonème (grec phônêma), utilisé en linguistique et en sémiotique pour former des noms masculins désignant une unité minimale distinctive, dans le domaine exprimé par la base nominale. ⇒ Graphème, lexème,… …   Encyclopédie Universelle

  • Eme — Nom porté dans le Doubs et les Vosges, ainsi que dans le Rhône. Il devrait s agir d une variante de Ayme, Eyme, cas sujet du nom de personne Aymon (racine germanique haim = maison) …   Noms de famille

  • eme — |é| s. m. Nome da letra M ou m.   ‣ Etimologia: pronúncia da letra m …   Dicionário da Língua Portuguesa

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»