budēlis

См. также в других словарях:

• budelis — bùdelis dkt. Bùdelio algà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• budelis — bùdelis (vok. dial. bodel) sm. (1) 1. DP168, SD87, R, K mirties bausmės vykdytojas: Tuojau buvo įsakyta, kad budelis jam rankas nupjautų J.Jabl. Negali būti pati ir sūdžia, ir budeliu M.Valanč. ^ Imai jį bùdelis! J. Valgykit, sveteliai –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• imti — im̃ti, ìma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M I. tr., intr. 1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emì, im̃k greičiau! Slm. Kam emì tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• anka — sf. (1) BzF96, K; N kilpa, grandis, ąsa: Pakabink paletą už ankos Sg. Tinklo anka pratrūko Prk. Ankos pry ką tik išausto lininio audeklo padaromos pry žemės pridurti, kad vėjas neišblaškytų Klp. Budelis anką ... ant kaklo paliko TP1881,17 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atriesti — atriẽsti, atriẽčia (àtriečia), àtrietė 1. tr. DŽ užlenkti, užriesti: Atriẽsk aukštyn naginės nosį J. Vaikų pagaudinės ragės buvo su atriestoms pavažoms Šts. Pylinas uodegą atriẽtęs Štk. Tavo visos kiaulės trumpais atriestais snukiais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• budelbernis — bùdelbernis sm. (1) K; R budelio bernas, tarnas: Paskui ėjo budelis su pulku savo budelbernių prš …   Dictionary of the Lithuanian Language

• budelioti — 2 budelioti, ioja, iojo žr. budeliauti: Budelis budeliõs piršlį, t. y. kars arba kirs galvą žmogaus JI245 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• būdas — bū̃das sm. (2) 1. žmogaus psichinių savybių visetas, charakteris: To žmogaus prastas bū̃das, tuo pasakys visiems J. Jis gero bū̃do žmogus: nėkam nepavydi gero Varn. Man patinka tvirto būdo žmonės Ašb. Našlaitėlė gero būdo, o jos pamotė pikta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• ceklerius — ×ceklerius (l. ceklarz) sm. SPII159 baudėjas, budelis …   Dictionary of the Lithuanian Language

• dingoti — dìngoti, dìngo, ojo intr., dingoti, oja, ojo; R būti neaiškiam nujautimui, rodytis, matytis, tartis: Man visą laiką dìngojo, kad vokytis karą tura pralaimėti, ir pralaimėjo Krt. Jis pasidrąsino į kupčiaus būdą įkopti, dìngodams durnai, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• ergliuotis — ergliuotis, iuojasi, iãvosi žr. erglotis: Budelis ergliuojas ant veselijos (sodvos), ant Užgavėnių, t. y. čiūdijas, maitojas J …   Dictionary of the Lithuanian Language