bjaurybė

См. также в других словарях:

• bjaurybė — bjaurýbė dkt. Neim̃k tõs bjaurỹbės į rankàs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• bjaurybė — sf. (1), bjaurỹbė (2) K, Nm, Žm, Vlkv, bjaũrybė (1); R, SD174 1. bjaurus, šlykštus daiktas (gyvas ar negyvas): Ui, kažkokia bjaurybė užlindo už kaklo! Rm. Neimk tos bjaurybės į rankas, mesk! Rm. Anie ėda cibules, česnakus, visokias bjaurybes… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• bjaurybėnas — scom. (1) žr. bjaurybė 7: Šių bjaurybėnų užmigta, o galvijai po pievą Trgn. Nebus nieko iš šito kačiūkščio: burbina bjaurybėnas, kur papuola Trgn …   Dictionary of the Lithuanian Language

• velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

• bjaurystė — bjaurỹstė sf. (2) 1. žr. bjaurybė 1: Ką čia bjaurystès pasakot Klvr. 2. žr. bjaurybė 6: Prieš smertį visos bjaurỹstės akyse stovės Ds. Tingėjimas – pradžia visos bjaurystės Rdž. 3. scom. žr. bjaurybė 7: Tai tu, bjaurỹste, puodelį suėdei …   Dictionary of the Lithuanian Language

• bjaurestis — bjaũrestis sf. (1) K, bjaũrestis, ies sm. (1) K, bjaũrestis sm. (1); R 1. bjaurus daiktas, bjaurumas, bjaurybė: Šitas jaunikaitis nesuterštas bjauresties kitų jaunųjų Ns1839,1. Tai buvo nelemtas, neregėtas bjaurestis, ugny dvokianti bliaujanti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• purpsoti — purpsoti, pur̃pso, ojo intr. šnek. 1. tingiai, pasipūtus sėdėti, tupėti, gulėti, kiurksoti: Atsisėdęs ant suolo, ir pur̃pso, pakabinęs gurklį Ps. Pasipušinus svočia ir pur̃pso, t. y. sėdi J. Pur̃pso papykus kai papuža, nenori kalbėti Šmn. Ką jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• usia — ùsia interj. žr. us: Ùsia, bjaurybe! DrskŽ. ║ prk. šalin: Ùsia tu, bjaurybe, kur lendi girtas kap kiaulė! Drsk …   Dictionary of the Lithuanian Language

• užversti — užver̃sti, užver̃čia (ùžverčia), ùžvertė 1. tr. pargriauti, parmesti: Ėmė muštis, tik pamačiau – Juozas jį i ùžvertė patvory Upt. Kareivis užvertė pavargėlį ir atėmė duoną ir pinigus LMD(Rz). ^ Mažas kelmelis, o užverta vežimą S.Dauk. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• vienas — 2 vienas, à pron. (3) 1. def. R, R112, MŽ, MŽ146, M, LL220, ŠT48, DŽ nurodo asmenį ar daiktą, kuris yra tiesioginis veiksmo ar būsenos subjektas, arba pažymi, kad veiksmą atlieka veiksmo subjektas savo jėgomis, kitiems nepadedant, neprisidedant …   Dictionary of the Lithuanian Language

• špėtnybė — ךpėtnybė sf. (1) 1. kas bjaurus, šlykštus, bjaurybė: Tokios špėtnybės da niekur nemačiau Tršk. 2. scom. nenaudėlis, bjaurybė: Špėtnybės – mat katės išsimanė gryčioj prie leženkos telžt Pc. Tai špėtnybė [alus] – dar možnėjo daugiau užpilt Rz …   Dictionary of the Lithuanian Language