-
1 beveik
beveik a. n.be maža ko (menk.), bemaž (menk.), bemenk (plg.), daugmaž (plg.), gangreit (plg.), kone (plg.), maždaug (plg.), mažne (tarm.), veik (menk.) -
2 beveik
почти -
3 be maža ko
beveik a. n.be maža ko (menk.), bemaž (menk.), bemenk (plg.), daugmaž (plg.), gangreit (plg.), kone (plg.), maždaug (plg.), mažne (tarm.), veik (menk.) -
4 bemaž
beveik a. n.be maža ko (menk.), bemaž (menk.), bemenk (plg.), daugmaž (plg.), gangreit (plg.), kone (plg.), maždaug (plg.), mažne (tarm.), veik (menk.) -
5 bemenk
beveik a. n.be maža ko (menk.), bemaž (menk.), bemenk (plg.), daugmaž (plg.), gangreit (plg.), kone (plg.), maždaug (plg.), mažne (tarm.), veik (menk.) -
6 daugmaž
beveik a. n.be maža ko (menk.), bemaž (menk.), bemenk (plg.), daugmaž (plg.), gangreit (plg.), kone (plg.), maždaug (plg.), mažne (tarm.), veik (menk.) -
7 gangreit
beveik a. n.be maža ko (menk.), bemaž (menk.), bemenk (plg.), daugmaž (plg.), gangreit (plg.), kone (plg.), maždaug (plg.), mažne (tarm.), veik (menk.) -
8 kone
beveik a. n.be maža ko (menk.), bemaž (menk.), bemenk (plg.), daugmaž (plg.), gangreit (plg.), kone (plg.), maždaug (plg.), mažne (tarm.), veik (menk.) -
9 maždaug
beveik a. n.be maža ko (menk.), bemaž (menk.), bemenk (plg.), daugmaž (plg.), gangreit (plg.), kone (plg.), maždaug (plg.), mažne (tarm.), veik (menk.) -
10 mažne
beveik a. n.be maža ko (menk.), bemaž (menk.), bemenk (plg.), daugmaž (plg.), gangreit (plg.), kone (plg.), maždaug (plg.), mažne (tarm.), veik (menk.) -
11 veik
beveik a. n.be maža ko (menk.), bemaž (menk.), bemenk (plg.), daugmaž (plg.), gangreit (plg.), kone (plg.), maždaug (plg.), mažne (tarm.), veik (menk.) -
12 aiksėti
dejuoti balsu išreikšti skausmą, skųstis kuoaiksėtiaikčioti Kaip tiktai jaunoji pamatė svečius į kiemą įjojant, pradėjo aikčioti ir miau miau miauzgėti, paskiaus tarė Negi kviestų šitų svetelių Pilnas kiemas prijojo! PJ)aimanuoti Ko verkti ir aimanuoti turiu, aš žinau, bet kodėl turiu džiaugtis, mano širdis nenujaučia. S)aipioti (tarm.)aismelėti (tarm.)aitoti (tarm.)aičiotiatpūtauti (tarm.)cypti (prk., tarm.)dūsauti Nustok verkti ir dūsauti! Sž2011)dūsuoti (tarm.)inkšti O tu viso to gali išvengti, laiko dar yra, žiūrėk, kad nebūtumei priremtas prie sienos, kad paskui nereikėtų inkšti ir spjaudytis. Pv)leliuoti (tarm.)lementi (tarm.)pukšėti (juok., šnek.)pūpti (juok., tarm.)rypuoti Sužinojusi, kad ligoniams reikia pieno, kad serga visi namiškiai, ji ėmė rypuoti ir dūsaudama vis kartojo, kad „bu-rionka\" beveik užtrūkusi, naudos iš jos mažai, pieno vos saviems užtenka ir t. t. VMPP)smejuoti (tarm.)stenėtiujujuoti (tarm.)vaitoti Plėšikų apstoti vyrai iš sykio tiktai gynėsi, bet štai ir čia ir ten ėmė vaitoti tai vienas, tai kitas plėšikų ir skriejo į Šalį. AI)vaivoti (tarm.)verkšlenti (šnek.)vyvuoti (tarm.)zyzti (menk.)ūduoti (tarm.)ūpuoti (tarm.) -
13 aikčioti
dejuoti balsu išreikšti skausmą, skųstis kuoaiksėtiaikčioti Kaip tiktai jaunoji pamatė svečius į kiemą įjojant, pradėjo aikčioti ir miau miau miauzgėti, paskiaus tarė Negi kviestų šitų svetelių Pilnas kiemas prijojo! PJ)aimanuoti Ko verkti ir aimanuoti turiu, aš žinau, bet kodėl turiu džiaugtis, mano širdis nenujaučia. S)aipioti (tarm.)aismelėti (tarm.)aitoti (tarm.)aičiotiatpūtauti (tarm.)cypti (prk., tarm.)dūsauti Nustok verkti ir dūsauti! Sž2011)dūsuoti (tarm.)inkšti O tu viso to gali išvengti, laiko dar yra, žiūrėk, kad nebūtumei priremtas prie sienos, kad paskui nereikėtų inkšti ir spjaudytis. Pv)leliuoti (tarm.)lementi (tarm.)pukšėti (juok., šnek.)pūpti (juok., tarm.)rypuoti Sužinojusi, kad ligoniams reikia pieno, kad serga visi namiškiai, ji ėmė rypuoti ir dūsaudama vis kartojo, kad „bu-rionka\" beveik užtrūkusi, naudos iš jos mažai, pieno vos saviems užtenka ir t. t. VMPP)smejuoti (tarm.)stenėtiujujuoti (tarm.)vaitoti Plėšikų apstoti vyrai iš sykio tiktai gynėsi, bet štai ir čia ir ten ėmė vaitoti tai vienas, tai kitas plėšikų ir skriejo į Šalį. AI)vaivoti (tarm.)verkšlenti (šnek.)vyvuoti (tarm.)zyzti (menk.)ūduoti (tarm.)ūpuoti (tarm.) -
14 aimanuoti
dejuoti balsu išreikšti skausmą, skųstis kuoaiksėtiaikčioti Kaip tiktai jaunoji pamatė svečius į kiemą įjojant, pradėjo aikčioti ir miau miau miauzgėti, paskiaus tarė Negi kviestų šitų svetelių Pilnas kiemas prijojo! PJ)aimanuoti Ko verkti ir aimanuoti turiu, aš žinau, bet kodėl turiu džiaugtis, mano širdis nenujaučia. S)aipioti (tarm.)aismelėti (tarm.)aitoti (tarm.)aičiotiatpūtauti (tarm.)cypti (prk., tarm.)dūsauti Nustok verkti ir dūsauti! Sž2011)dūsuoti (tarm.)inkšti O tu viso to gali išvengti, laiko dar yra, žiūrėk, kad nebūtumei priremtas prie sienos, kad paskui nereikėtų inkšti ir spjaudytis. Pv)leliuoti (tarm.)lementi (tarm.)pukšėti (juok., šnek.)pūpti (juok., tarm.)rypuoti Sužinojusi, kad ligoniams reikia pieno, kad serga visi namiškiai, ji ėmė rypuoti ir dūsaudama vis kartojo, kad „bu-rionka\" beveik užtrūkusi, naudos iš jos mažai, pieno vos saviems užtenka ir t. t. VMPP)smejuoti (tarm.)stenėtiujujuoti (tarm.)vaitoti Plėšikų apstoti vyrai iš sykio tiktai gynėsi, bet štai ir čia ir ten ėmė vaitoti tai vienas, tai kitas plėšikų ir skriejo į Šalį. AI)vaivoti (tarm.)verkšlenti (šnek.)vyvuoti (tarm.)zyzti (menk.)ūduoti (tarm.)ūpuoti (tarm.) -
15 aipioti
dejuoti balsu išreikšti skausmą, skųstis kuoaiksėtiaikčioti Kaip tiktai jaunoji pamatė svečius į kiemą įjojant, pradėjo aikčioti ir miau miau miauzgėti, paskiaus tarė Negi kviestų šitų svetelių Pilnas kiemas prijojo! PJ)aimanuoti Ko verkti ir aimanuoti turiu, aš žinau, bet kodėl turiu džiaugtis, mano širdis nenujaučia. S)aipioti (tarm.)aismelėti (tarm.)aitoti (tarm.)aičiotiatpūtauti (tarm.)cypti (prk., tarm.)dūsauti Nustok verkti ir dūsauti! Sž2011)dūsuoti (tarm.)inkšti O tu viso to gali išvengti, laiko dar yra, žiūrėk, kad nebūtumei priremtas prie sienos, kad paskui nereikėtų inkšti ir spjaudytis. Pv)leliuoti (tarm.)lementi (tarm.)pukšėti (juok., šnek.)pūpti (juok., tarm.)rypuoti Sužinojusi, kad ligoniams reikia pieno, kad serga visi namiškiai, ji ėmė rypuoti ir dūsaudama vis kartojo, kad „bu-rionka\" beveik užtrūkusi, naudos iš jos mažai, pieno vos saviems užtenka ir t. t. VMPP)smejuoti (tarm.)stenėtiujujuoti (tarm.)vaitoti Plėšikų apstoti vyrai iš sykio tiktai gynėsi, bet štai ir čia ir ten ėmė vaitoti tai vienas, tai kitas plėšikų ir skriejo į Šalį. AI)vaivoti (tarm.)verkšlenti (šnek.)vyvuoti (tarm.)zyzti (menk.)ūduoti (tarm.)ūpuoti (tarm.) -
16 aismelėti
dejuoti balsu išreikšti skausmą, skųstis kuoaiksėtiaikčioti Kaip tiktai jaunoji pamatė svečius į kiemą įjojant, pradėjo aikčioti ir miau miau miauzgėti, paskiaus tarė Negi kviestų šitų svetelių Pilnas kiemas prijojo! PJ)aimanuoti Ko verkti ir aimanuoti turiu, aš žinau, bet kodėl turiu džiaugtis, mano širdis nenujaučia. S)aipioti (tarm.)aismelėti (tarm.)aitoti (tarm.)aičiotiatpūtauti (tarm.)cypti (prk., tarm.)dūsauti Nustok verkti ir dūsauti! Sž2011)dūsuoti (tarm.)inkšti O tu viso to gali išvengti, laiko dar yra, žiūrėk, kad nebūtumei priremtas prie sienos, kad paskui nereikėtų inkšti ir spjaudytis. Pv)leliuoti (tarm.)lementi (tarm.)pukšėti (juok., šnek.)pūpti (juok., tarm.)rypuoti Sužinojusi, kad ligoniams reikia pieno, kad serga visi namiškiai, ji ėmė rypuoti ir dūsaudama vis kartojo, kad „bu-rionka\" beveik užtrūkusi, naudos iš jos mažai, pieno vos saviems užtenka ir t. t. VMPP)smejuoti (tarm.)stenėtiujujuoti (tarm.)vaitoti Plėšikų apstoti vyrai iš sykio tiktai gynėsi, bet štai ir čia ir ten ėmė vaitoti tai vienas, tai kitas plėšikų ir skriejo į Šalį. AI)vaivoti (tarm.)verkšlenti (šnek.)vyvuoti (tarm.)zyzti (menk.)ūduoti (tarm.)ūpuoti (tarm.) -
17 aitoti
dejuoti balsu išreikšti skausmą, skųstis kuoaiksėtiaikčioti Kaip tiktai jaunoji pamatė svečius į kiemą įjojant, pradėjo aikčioti ir miau miau miauzgėti, paskiaus tarė Negi kviestų šitų svetelių Pilnas kiemas prijojo! PJ)aimanuoti Ko verkti ir aimanuoti turiu, aš žinau, bet kodėl turiu džiaugtis, mano širdis nenujaučia. S)aipioti (tarm.)aismelėti (tarm.)aitoti (tarm.)aičiotiatpūtauti (tarm.)cypti (prk., tarm.)dūsauti Nustok verkti ir dūsauti! Sž2011)dūsuoti (tarm.)inkšti O tu viso to gali išvengti, laiko dar yra, žiūrėk, kad nebūtumei priremtas prie sienos, kad paskui nereikėtų inkšti ir spjaudytis. Pv)leliuoti (tarm.)lementi (tarm.)pukšėti (juok., šnek.)pūpti (juok., tarm.)rypuoti Sužinojusi, kad ligoniams reikia pieno, kad serga visi namiškiai, ji ėmė rypuoti ir dūsaudama vis kartojo, kad „bu-rionka\" beveik užtrūkusi, naudos iš jos mažai, pieno vos saviems užtenka ir t. t. VMPP)smejuoti (tarm.)stenėtiujujuoti (tarm.)vaitoti Plėšikų apstoti vyrai iš sykio tiktai gynėsi, bet štai ir čia ir ten ėmė vaitoti tai vienas, tai kitas plėšikų ir skriejo į Šalį. AI)vaivoti (tarm.)verkšlenti (šnek.)vyvuoti (tarm.)zyzti (menk.)ūduoti (tarm.)ūpuoti (tarm.) -
18 aičioti
dejuoti balsu išreikšti skausmą, skųstis kuoaiksėtiaikčioti Kaip tiktai jaunoji pamatė svečius į kiemą įjojant, pradėjo aikčioti ir miau miau miauzgėti, paskiaus tarė Negi kviestų šitų svetelių Pilnas kiemas prijojo! PJ)aimanuoti Ko verkti ir aimanuoti turiu, aš žinau, bet kodėl turiu džiaugtis, mano širdis nenujaučia. S)aipioti (tarm.)aismelėti (tarm.)aitoti (tarm.)aičiotiatpūtauti (tarm.)cypti (prk., tarm.)dūsauti Nustok verkti ir dūsauti! Sž2011)dūsuoti (tarm.)inkšti O tu viso to gali išvengti, laiko dar yra, žiūrėk, kad nebūtumei priremtas prie sienos, kad paskui nereikėtų inkšti ir spjaudytis. Pv)leliuoti (tarm.)lementi (tarm.)pukšėti (juok., šnek.)pūpti (juok., tarm.)rypuoti Sužinojusi, kad ligoniams reikia pieno, kad serga visi namiškiai, ji ėmė rypuoti ir dūsaudama vis kartojo, kad „bu-rionka\" beveik užtrūkusi, naudos iš jos mažai, pieno vos saviems užtenka ir t. t. VMPP)smejuoti (tarm.)stenėtiujujuoti (tarm.)vaitoti Plėšikų apstoti vyrai iš sykio tiktai gynėsi, bet štai ir čia ir ten ėmė vaitoti tai vienas, tai kitas plėšikų ir skriejo į Šalį. AI)vaivoti (tarm.)verkšlenti (šnek.)vyvuoti (tarm.)zyzti (menk.)ūduoti (tarm.)ūpuoti (tarm.) -
19 atpūtauti
dejuoti balsu išreikšti skausmą, skųstis kuoaiksėtiaikčioti Kaip tiktai jaunoji pamatė svečius į kiemą įjojant, pradėjo aikčioti ir miau miau miauzgėti, paskiaus tarė Negi kviestų šitų svetelių Pilnas kiemas prijojo! PJ)aimanuoti Ko verkti ir aimanuoti turiu, aš žinau, bet kodėl turiu džiaugtis, mano širdis nenujaučia. S)aipioti (tarm.)aismelėti (tarm.)aitoti (tarm.)aičiotiatpūtauti (tarm.)cypti (prk., tarm.)dūsauti Nustok verkti ir dūsauti! Sž2011)dūsuoti (tarm.)inkšti O tu viso to gali išvengti, laiko dar yra, žiūrėk, kad nebūtumei priremtas prie sienos, kad paskui nereikėtų inkšti ir spjaudytis. Pv)leliuoti (tarm.)lementi (tarm.)pukšėti (juok., šnek.)pūpti (juok., tarm.)rypuoti Sužinojusi, kad ligoniams reikia pieno, kad serga visi namiškiai, ji ėmė rypuoti ir dūsaudama vis kartojo, kad „bu-rionka\" beveik užtrūkusi, naudos iš jos mažai, pieno vos saviems užtenka ir t. t. VMPP)smejuoti (tarm.)stenėtiujujuoti (tarm.)vaitoti Plėšikų apstoti vyrai iš sykio tiktai gynėsi, bet štai ir čia ir ten ėmė vaitoti tai vienas, tai kitas plėšikų ir skriejo į Šalį. AI)vaivoti (tarm.)verkšlenti (šnek.)vyvuoti (tarm.)zyzti (menk.)ūduoti (tarm.)ūpuoti (tarm.) -
20 cypti
dejuoti balsu išreikšti skausmą, skųstis kuoaiksėtiaikčioti Kaip tiktai jaunoji pamatė svečius į kiemą įjojant, pradėjo aikčioti ir miau miau miauzgėti, paskiaus tarė Negi kviestų šitų svetelių Pilnas kiemas prijojo! PJ)aimanuoti Ko verkti ir aimanuoti turiu, aš žinau, bet kodėl turiu džiaugtis, mano širdis nenujaučia. S)aipioti (tarm.)aismelėti (tarm.)aitoti (tarm.)aičiotiatpūtauti (tarm.)cypti (prk., tarm.)dūsauti Nustok verkti ir dūsauti! Sž2011)dūsuoti (tarm.)inkšti O tu viso to gali išvengti, laiko dar yra, žiūrėk, kad nebūtumei priremtas prie sienos, kad paskui nereikėtų inkšti ir spjaudytis. Pv)leliuoti (tarm.)lementi (tarm.)pukšėti (juok., šnek.)pūpti (juok., tarm.)rypuoti Sužinojusi, kad ligoniams reikia pieno, kad serga visi namiškiai, ji ėmė rypuoti ir dūsaudama vis kartojo, kad „bu-rionka\" beveik užtrūkusi, naudos iš jos mažai, pieno vos saviems užtenka ir t. t. VMPP)smejuoti (tarm.)stenėtiujujuoti (tarm.)vaitoti Plėšikų apstoti vyrai iš sykio tiktai gynėsi, bet štai ir čia ir ten ėmė vaitoti tai vienas, tai kitas plėšikų ir skriejo į Šalį. AI)vaivoti (tarm.)verkšlenti (šnek.)vyvuoti (tarm.)zyzti (menk.)ūduoti (tarm.)ūpuoti (tarm.)
См. также в других словарях:
beveik — bevéik dll. Bùlvės jaũ bevéik išvi̇̀rusios … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
beveik — adv. K, beveĩk Š 1. J bemaž, kone: Pusę darbo jau beveik padarėme Brt. Beveik pusė nesusirinko Dkš. Vilkai beveik visam kaimui išpjovė šunis Kž. Sėliai kalbos atžvilgiu beveik niekuo nesiskiria nuo kuršių K.Būg. Beveĩk per dieną būtų rugius… … Dictionary of the Lithuanian Language
beveik visiškas — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. subtotalis ryšiai: platesnis terminas – nenormalioji forma sinonimas – subtotalinis … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
beveik visiškoji — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. subtotalis ryšiai: platesnis terminas – širdies yda … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
beveik užpildytas sluoksnis — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. almost completed shell; almost filled shell vok. fast besetzte Schale, f rus. почти заполненная оболочка, f pranc. couche presque complète, f … Fizikos terminų žodynas
beveik užpildyta energijos juosta — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. slightly empty band vok. stark besetztes Energieband, n rus. почти заполненная энергетическая зона, f pranc. bande presque remplie, f … Fizikos terminų žodynas
beveik tuščia energijos juosta — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. slightly filled energy band vok. schwach besetztes Energieband, n rus. почти пустая энергетическая зона, f pranc. bande presque vide, f … Fizikos terminų žodynas
beveik atsitiktinė atranka — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. quasi random sampling vok. bedingte Zufallsauswahl, f rus. квазислучайный выбор, m; псевдослучайный выбор, m pranc. échantillonnage quasi probabiliste, m … Fizikos terminų žodynas
beveik tikras laikas — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Laikas, susijęs su informacijos perdavimo uždelsimu persiunčiant duomenis elektroniniu būdu. Suprantama, kad vėluojama ne dėl rimtų priežasčių. atitikmenys: angl. near real time pranc. temps quasi réel; temps… … NATO terminų aiškinamasis žodynas
beveik visiška — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. subtotalis ryšiai: platesnis terminas – širdies yda … Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas
beveik visiškas — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. subtotalis ryšiai: platesnis terminas – nenormalioji forma … Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas