-
1 antagoni|sta
Ⅰ m pers. książk. adversary, antagonist- dawni antagoniści the former adversaries- ostro zaatakował swojego antagonistę he delivered a sharp attack against his adversaryⅡ m inanim. Anat. (mięsień) antagonist; (ząb) opposing toothThe New English-Polish, Polish-English Kościuszko foundation dictionary > antagoni|sta
-
2 Antagonismus
Antagonísmus m, - men антагонизъм. -
3 antagonistisch
antagonístisch adj антагонистичен. -
4 антагонистический
antagonístisch -
5 Antagonismus
Antagonísmus m =,..menантагони́зм -
6 antagonistisch
antagonístisch aантагонисти́ческий -
7 Antagonismus
m; -, Antagonismen; antagonism* * *An|ta|go|nịs|mus [antago'nɪsmʊs]m -, Antagoni\#smen[-mən] antagonism* * * -
8 Antagonist
Antagonistantagoniste Maskulin Feminin -
9 антагонизм
мAntagonísmus m, sg неизм., pl -men
См. также в других словарях:
antagonistinis — antagoni̇̀stinis, antagoni̇̀stinė bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antagonistinė — antagoni̇̀stinis, antagoni̇̀stinė bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antagonizmas — antagoni̇̀zmas dkt. Rãsinis antagoni̇̀zmas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antagonizmas — antagonìzmas sm. (2) TprŽ interesų priešingumas, nesutaikinamas prieštaravimas … Dictionary of the Lithuanian Language
Antagonist — Opponent; Widerpart; Kontrahent; Gegenspieler; Konkurrent; Gegner; Widersacher; Feind; Rivale; Hemmstoff * * * Ant|a|go|nịst auch: An|ta|go|nịst 〈m. 16〉 … Universal-Lexikon
antagonistisch — oppositionell; gegensätzlich; gegnerisch * * * ant|a|go|nịs|tisch auch: an|ta|go|nịs|tisch 〈Adj.〉 1. auf Antagonismus beruhend 2. widerstreitend, gegensätzlich * * * an|t|a|go|nịs|tisch <Adj.> (bildungsspr.): gegensätzlich,… … Universal-Lexikon
Antagonismus — Widerstand; Gegensatz; Widerstreit; Ungleichheit; Divergenz; Verschiedenartigkeit; Auseinandergehen; Abweichung * * * Ant|a|go|nịs|mus auch: An|ta|go|nịs|mus 〈n.; , men〉 1. Widerstreit, (unversöhnl.) Gegensätzlichkeit 2 … Universal-Lexikon
antagonic — ANTAGÓNIC, Ă, antagonici, ce, adj. Antagonist. ♢ Contradicţie antagonică = contradicţie care constituie conţinutul procesului de dezvoltare şi care nu se rezolvă decât prin distrugerea elementului vechi în favoarea celui nou. – Din fr.… … Dicționar Român
antagonist — ANTAGONÍST, Ă, antagonişti, ste, adj. Care se află în antagonism (unul faţă de altul); antagonic. ♢ Contradicţie antagonistă = contradicţie antagonică. – Din fr. antagoniste, lat. antagonista. Trimis de ana zecheru, 28.02.2009. Sursa: DEX 98 … … Dicționar Român