įvardyti

См. также в других словарях:

• įvardyti — įvar̃dyti 1. tr. K, MitII128(Rg), Š, BŽ265 duoti vardą, pavadinimą, pavadinti, praminti: Almenos (upės) lankutės neįvar̃dytos Erž. Tų miškų nėkas neįvar̃dydavo Kv. Kas tas visas skyles įvar̃dijo! DūnŽ. Neliuob tus daiktus kas įvar̃dijo Šv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• įvardyti — įvar̃dyti vksm. Tám dalỹkui įvar̃dyti nerãdo tiñkamo žõdžio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• įvardijimas — įvar̃dijimas sm. (1) 1. → įvardyti 1: Įvar̃dijimo [girnų dalims] nereik – i taip žino Vn. Yr daiktai, i tiek, tų įvar̃dijimų nežinau Pj. | refl.: Tie patys šokiai, tik įsivar̃dijimai kiti Grd. 2. LL101, BŽ265, FT, KŽ, End pavadinimas, vardas:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pavardyti — pavar̃dyti 1. žr. įvardyti 1: Mamos pavar̃dyta, tai jis tep irgi vadina Graž. Kiti (daiktovardžiai) maloniems, patogiems daiktams pavardyti A.Baran. Ir išmokstame pavardyti kiekvieną augmenį, kurį tik atrandame Vd. 2. tr. paaiškinti, pasakyti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• vardyti — var̃dyti, ija ( yja K, vardo N, [K]), ijo ( yjo K, vardė N, [K]) NdŽ 1. tr. Rtr duoti pavadinimą, įvardyti. ║ Rtr vardą duoti, krikštyti. 2. tr. vardą sakyti, vardu vadinti: Nevar̃dijo nėkaip: stiebeliai, i gana Pj. Galit man var̃dyt ir teip, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• įvardinti — įvar̃dinti Š, Rtr žr. įvardyti: 1. ŠT29 Straipsnius šiaip įvar̃dino NdŽ. ║ tr. vardą duoti: Jam kap ir tas pats: kap tėvai norėjo, tep ir įvar̃dino Graž. 2. NdŽ, KŽ, Antz Įvar̃dink vardus visų savo draugų J. 3. Š, Alk Negerai, kai sako ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• įvardymas — įvar̃dymas sm. (1) 1. → įvardyti 1: Tema yra ne kas kita kaip įvardymas dalyko, kuris yra parinktas objektu sumanytajam veikalui S.Šalk. 2. Z.Žem → įvardyti 5. vardymas; įvardymas; užvardymas …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apsakyti — 1 apsakyti tr. Š, NdŽ; MŽ25, N 1. Q33, SD228 papasakoti: Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities Mair. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą Žem. Tik anas gali gerai tau visa apsakyt Dv. Tenai jum apsakìs tokie senesni… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apvardyti — apvar̃dyti K, KI191, Rtr, KŽ 1. tr. pavadinti. | refl.: Ta kaima apsivar̃dija Šlapučiai Čk. 2. K žr. užvardyti 2: Žaviklis apvar̃dyjo sopulį, t. y. nukalbėjo J. Jis ma[n] apvar̃dijo tą koją, i nebetino Sk. Želkščių ponas, Frankas, mokėjęs ugnį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atvardyti — atvar̃dyti tr. pašalinti užbūrimą, atburti, atkalbėti: Ale reik mokėt gyvates i atvar̃dyt, o tei tai jos galia užkapot i patį vardininką [p]Jrb. vardyti; apvardyti; atvardyti; įvardyti; išvardyti; nuvardyti; pavardyti; pervardyti; pravardyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išvadinti — išvadìnti tr. 1. Q55, SD1204, K, M, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis) SD423, N. Led išvadinaũ vyrą iš karčemos J. Kur nueisi, jo neišvadysi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language