-
1 опытный
įgudęs (-usi) (1) -
2 སྐྱེན་པ་
[skyen pa]1) greitas, spartus; khro la སྐྱེན་པ་ greit supykstantis, ūmaus būdo; 2) miklus, mitrus; įgudęs; 'phrong སྐྱེན་པ་ įgudęs lankininkas. -
3 མཁན་
[mkhan]1. žinovas; įgudęs, prityręs; 2. afiksas, sudarantis: a) su veiksmažodžiais esamojo laiko dalyvius: 'gro མཁན་ einantis; 'bri མཁན་ rašantis; b) su daiktavardžiais naujus daiktavardžius, reiškiančius kame nors įgudusius asmenis: lam མཁན་ žinantis kelią, vedlys; shing མཁན་ dailidė. -
4 གུང་པོ་
[gung po]protingas, gabus, įgudęs. -
5 མཁས་པ་
[mkhas pa]I nipuṇa, dakṣa, paṇḍita, kušala, kṛṣṭi, kovida, catura, paṭu, pešala, niṣṇāta, jña, dhīmat, buddha, manīṣin, vipašcit, sudhī, sūrī, vicakṣaṇa, siṣṭa - protingas, išmintingas; išsimokslinęs; žinovas, išminčius, meistras; patyręs, įgudęs, gabus, nagingas. II Vidžnia (vienuolio vardas). -
6 གྲིམ་པོ་
[grim po]protingas; įgudęs. -
7 ཁྱད་ཅན་སྐྱེས་བུ་
[khyad can skyes bu]suprayāgavišikha, kṛtahasta - taiklus (įgudęs) lankininkas ("įžymus vyras"). -
8 རྒོད་པ་
[rgod pa]I 1) jaudulys (kaip meditacijos kliuvinys); 2) med. (pulso, kvėpavimo) padažnėjimas, (širdies) "daužymasis". II juoktis, kvatoti; šėlti. III 1) laukinis, nesuvaldomas, nenuramdomas; žiaurus; 2) uddhata, matta, saunda, sahasika - drąsus, narsus; 3) protingas; gabus; įgudes, nagingas. IV silpti, silpnėti, geibti. -
9 རྒྱན་མཁན་པོ་
[rgyan mkhan po]alaṃkārapaṇḍita - įgudęs retorikoje. -
10 གྲིམས་པ་
[grims pa]catura, paṭu - įgudęs, nagingas; protingas. -
11 འགོམས་པ་
['goms pa]pripratęs (prie ko nors), įgudęs. -
12 གོམ་ལོན་པ་
[gom lon pa]įgudęs, sumanus, nagingas, patyręs. -
13 གོམས་པར་བྱས་པ་
[goms par byas pa]įgudęs, patyręs, išmokęs. -
14 གོམས་པར་བྱེད་པ་
[goms par byed pa]a) įgyti patyrimą, įgudimą; kultivuoti, medituoti (kokią nors dorybę); lavinti, ugdyti; įprasti, susigyventi; b) patyręs, įgudęs. -
15 སྒྲིན་པོ་
[sgrin po]paṭu - protingas; išsilavinęs, išsimokslinęs; nagingas, įgudęs; apdairus, apžvalgus. -
16 གྲུང་བ་
[grung ba]catura - protingas; įgudęs; išmintingas. -
17 ཅི་ཡང་རིག་
[ci yang rig]kovida - visažinis, didelis žinovas; įgudęs, patyręs. -
18 གྲིན་པ་
[grin pa]įgudęs, patyręs, nagingas; protingas. -
19 བརྟགས་པ་
[brtags pa]I protingas; miklus; įgudęs. II capalā - 1) žaibas; 2) nepastovus, kintantis. III atsidavęs, atsidėjęs. IV kalpana - įsivaizduojamas, fantazuojamas. -
20 སྒྱུ་རྩལ་ཅན་
[sgyu rtsal can]a) įgudęs, nagingas; miklus; b) perk. didvyris, drąsuolis.
См. также в других словарях:
įgudęs — įgùdęs, įgùdusi dlv. Įgùdęs vairúotojas, plauki̇̀kas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įgudusi — įgùdęs, įgùdusi dlv. Įgùdęs vairúotojas, plauki̇̀kas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įgusti — 1 įgùsti intr. įprasti: Kariai įgudo pagelbėti vienas kitam sunkią valandą rš. Prieš šimtą metų buržuazija buvo dar tam tikru mastu progresyvi ir kur kas mažiau įgudusi visokioms politinėms niekšybėms negu mūsų laikų buržuazija rš. Brolis… … Dictionary of the Lithuanian Language
blistinėtojas — blistinėtojas, a smob. (1) kas blistinėja: Jis jau senas (įgudęs) blistinėtojas Vs … Dictionary of the Lithuanian Language
gudas — 4 gùdas, à adj. (4) 1. prityręs, įgudęs: Žmogus gùdas, kurs pagudęs, prigudęs darbus dirbti J. Kurs suguñda su kits kitu greit, tas gùdas J. 2. paprastas, įprastinis, tikras: Gùdas karklas vadinas gudkarklis J … Dictionary of the Lithuanian Language
kulinaras — kulinãras, ė smob. (2) DŽ kulinarijos specialistas: Kordušas, kaip įgudęs kulinaras, tose pačiose sąskaitose pieštuku surašė valgių pavadinimus J.Marc. Iš tikrųjų panelė – puiki kulinarė J.Paukš … Dictionary of the Lithuanian Language
mušimas — mušìmas sm. (2), mušìmos ind. 1. → mušti 1: Jis labai užsispyręs, su juo reikia gražumu – mušimu tik pagadinsi Jnš. Pirmiau nors mušimo bijojo, o jau dabar nieko Dkš. Nuo pikto vyro, nuo mušimẽlio veidelis mėlynuoja Tvr. ^ Močios mušimas –… … Dictionary of the Lithuanian Language
naravus — ×naravùs, ì adj. (4) 1. patogus, tinkamas, geras: Naravùs krėslas – gera sėdėt Ds. Tai naravùs žiponėlis, net miela nešiot! Trgn. Padarė medinius (klumpes) iš pažiūros gražius, bet avėt nenaraviùs Kp. Čia visu kuo naravì vieta Sv. Ta lazda… … Dictionary of the Lithuanian Language
pažinti — pažìnti, pažįsta, pažìno tr. 1. SD287,456, R turėti santykių, ryšių: Kitusyk pažinaũ visus to krašto senuosius Alk. Aš jį pažįt pažįstu, ale nesuseinam Erž. Aš jį nei žįte nepažįstu KI349. Aš savo mergelės dar nepažįstu JV3. Lig penkiosdešim… … Dictionary of the Lithuanian Language
praktikas — 2 prãktikas, ė smob. (1) 1. Š kas gerai moka darbą iš praktikos, taiko savo žinias praktikoje, patyręs, įgudęs: Jablonskis į kalbą visada žiūrėjo praktiko pedagogo akimis rš. Į tos komisijos sudėtį įėjo ... nemaža mokytų teisininkų ir teisės… … Dictionary of the Lithuanian Language
pratesnis — pratèsnis, ė adj. comp. (4) labiau įgudęs, įpratęs: Aš pratesnis esu prie lakštų, greičiau surasiu Mt … Dictionary of the Lithuanian Language